Prancūzija kritikuoja Vengrijos „išdavystę“ dėl tariamo dalijimosi informacija su Rusija
Politika Tarptautiniai santykiai Nacionalinis saugumas ES politika Vengrija Rusija Prancūzija
Paryžius, balandžio 9 d. (AFP-ELTA).
Tiriamosios žurnalistikos leidiniams paviešinus pokalbius telefonu, kurie leidžia manyti, kad Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto perdavė informaciją Rusijai, Prancūzija ketvirtadienį apkaltino Vengriją „išdavyste“.
Rytų Europos žiniasklaidos priemonių „The Insider“, „VSquare“ ir „Delfi“ konsorciumas praėjusį mėnesį pareiškė, kad P. Szijjarto suteikė Maskvai „tiesioginę“ prieigą prie „strateginės informacijos svarbiausiais klausimais“.
„Tai yra Europos Sąjungos šalims reikalingo solidarumo išdavystė“, – transliuotojui „France Inter“ sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot.
„Jei norime būti stiprūs pasaulyje, kuriame kyla naujos imperijos, turime būti vieningi ir solidarūs“, – tvirtino jis.
„Kartais tarp mūsų kyla nesutarimų, įskaitant ir strateginius nesutarimus. Tačiau turi nugalėti vienybė, priešingu atveju tapsime vasalais, imperijų žaislais, ką mes atsisakome priimti“, – pridūrė J. N. Barrot.
Tyrime cituojami nutekinti pokalbių telefonu įrašai ir stenogramos. Vienoje iš jų P. Szijjarto tariamai pasakė Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui: „Esu jūsų paslaugoms.“
P. Szijjarto savo ruožtu pasmerkė „užsienio kišimąsi“ į Vengrijos rinkimų kampaniją.
Sekmadienį Vengrijoje vyks parlamento rinkimai, kuriuose prorusiškam nacionalistinių pažiūrų ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui bus mestas didžiausias iššūkis per daugelį metų.
Peteris Magyaras, kuris yra bene rimčiausias pretendentas nuversti V. Orbaną, užsiminė, kad P. Szijjarto turėtų būti įkalintas iki gyvos galvos už „išdavystę“.
J. N. Barrot pažymėjo, kad posėdžiai Briuselyje vyksta įvairiomis formomis, o naujausios žinios „kelia abejonių dėl mūsų svarstymų sąžiningumo“.
„Todėl raginame Viktorą Orbaną ne tik laikytis savo žodžio, bet ir solidarumo principo“, – nurodė jis.
person Lina Linkevičiūtė (ELTA)
Rusijos Aukščiausiasis Teismas paskelbė Nobelio premiją laimėjusią žmogaus teisių gynimo grupę „Memorial“ „ekstremistine organizacija“.
Teismas pritarė valstybės prokurorų iniciatyvai uždrausti „Memorial“ veiklą, kas leis lengviau patraukti organizacijos rėmėjus baudžiamojon atsakomybėn.
„Memorial“ šį sprendimą kritikavo kaip „neteisėtą“ ir žymintį „naują politinio spaudimo Rusijos pilietinei visuomenei etapą“. arrow_forward
Kovo mėnesį gamtinių dujų suvartojimas Lietuvoje per metus šiek tiek sumažėjo, tačiau perdavimo sistema veikė dideliu pajėgumu ir užtikrino stabilų dujų tiekimą visam regionui, pranešė Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“. Svarbų vaidmenį atliko Klaipėdos SGD terminalas, per kurį kovą įleista 3556 GWh dujų – beveik 38 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Be to, dujų perdavimas į Latviją per Kiemėnų sujungimo tašką kovo mėnesį augo 57,4 proc. iki 1644 GWh.arrow_forward
Protestuojantys LRT žurnalistai ir darbuotojai susirinko prie LRT Tarybos posėdžio, ir ginčijo tarybos poziciją, kad eteryje neturėtų būti daromos tylos pauzės.
Nepaisant Tarybos pozicijos, kad protestai neturėtų būti realizuojami LRT ištekliais, žurnalistai ir darbuotojai vis tiek įėjo į posėdžių salę siekdami išsakyti savo nuomonę.
Vis dėlto, LRT Tarybos nariai atsisakė išklausyti jų poziciją, kadangi jų į posėdį niekas nekvietė. arrow_forward
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė kritikuoja valdančiųjų siūlymą, kad LRT vykdytų Vyriausybės pavedimus. Ji teigia, kad tokiu būdu visuomeninio transliuotojo misija priklausytų nuo valdančiosios daugumos ir LRT taptų marionetiniu Vyriausybės politinės dienotvarkės įrankiu.
Garbačiauskaitė-Budrienė mano, kad siūlymas keistų ir LRT finansavimo modelį, finansavimo sprendimo galia persikeltų į Vyriausybės vienašales rankas. Taip pat, anot direktorės, sudaryta sutartis prieštarautų įvairiems Europos teisės aktams.
Trečiadienį prie Seimo vyko protestas prieš naująsias LRT įstatymo pataisas, kovą įveikusias pirmąjį balsavimą Seime, į kurį susirinko apie 10 tūkst. žmonių.arrow_forward