LRT tarybos posėdžio metu – visuomeninio transliuotojo žurnalistų ir darbuotojų protestas
Vilnius, balandžio 9 d. (ELTA).
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybai posėdžio metu aptarinėjant protesto akcijas dėl naujųjų visuomeninio transliuotojo pataisų, už posėdžių salės susirinko keliasdešimt protestuojančių LRT žurnalistų ir darbuotojų. Jie pasisako prieš Tarybos poziciją, kad tiesioginio eterio metu neturėtų būti daromos tylos pauzės.
„Jeigu svarstomas šitas klausimas, ar galima apskritai eteryje reikšti savo nuomonę ir patylėti, tai mes irgi norime sudalyvauti. Ne tik administracijai leisti kažką aiškintis, bet ir patys paskelbti savo nuomonę“, – Eltai sakė LRT radijo žurnalistė Liepa Želnienė.
„Mes suprantame, kad taryba kažkaip kvestionuoja mūsų (…) protestą. Kaip suprantu, jie nelabai drįsta mūsų pakviesti pasikalbėti, tai mes atėjome jiems papasakoti, paaiškinti“, – teigė LRT Tyrimų skyriaus redaktorė Indrė Makaraitytė.
Jos teigimu, Tarybai pradėjus nagrinėti klausimą dėl eteryje daromų tylos pauzių, ketinama užeiti į posėdžių salę ir išsakyti savo poziciją.
„Manau, kad mes eisime tuo laiku, kai darbotvarkėje numatytas šitas klausimas, ir jiems papasakosime“, – sakė I. Makaraitytė.
Prieš kelias savaites LRT taryba paskelbė viešą poziciją, kurioje nurodė gerbianti žurnalistų teisę į saviraišką ir protestą, tačiau pabrėžė, kad tai neturėtų būti realizuojama LRT ištekliais, įskaitant ir eterio laiką.
Vis dėlto LRT žurnalistams ir darbuotojams įėjus vidun, Tarybos nariai atsisakė išklausyti jų poziciją akcentuodami, jog jų į posėdį niekas nekvietė.
„Jūs patys įėjote. Niekas jūsų nekvietė. Įėjote prieš tai nieko nepasakę. Jeigu jums nesvarbi jūsų pačių pagarba sau, tai jūsų problema (…). Jeigu negerbiate savęs, gerbkite Tarybos pirmininką“, – žurnalistams ir darbuotojams užėjus vidun sakė Tarybos narys Jonas Staselis.
Tiesa, netrukus sutarta apsispręsti dėl galimybės visuomeninio transliuotojo atstovams išsakyti savo poziciją – jų paprašyta į posėdį grįžti vėliau.
Kaip skelbta, trečiadienį prie Seimo vyko protestas prieš naująsias LRT įstatymo pataisas, kovą įveikusias pirmąjį balsavimą Seime. Į protestą „Šalin rankas nuo laisvo žodžio! Nepasiduosime“ susirinko apie 10 tūkst. žmonių.
Savo ruožtu prieš šias pataisas pasisakantys visuomeninio transliuotojo žurnalistai prieš kelias savaites ėmėsi vykdyti kitą protesto akciją – tiesioginiame eteryje daryti tylos pauzes. Savo ruožtu LRT taryba prašė to nebedaryti.
Naujajame LRT įstatymo pataisų projekte numatomas visuomeninio transliuotojo Valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas.
Pataisas rengusi darbo grupė numatė, kad „LRT naudojamuose kanaluose ir LRT interneto svetainėje be Tarybos leidimo neleidžiama veikti kitoms žiniasklaidos priemonėms. Asmenys, kurie valdo ar yra vieši kitų žiniasklaidos priemonių atstovai, gali dalyvauti LRT turinyje tik pagal LRT tarybos patvirtintas redakcinės politikos sąlygas, deklaravę interesų konfliktus“.
Naująsias LRT įstatymo pataisas Venecijos komisija vertina skubos tvarka.
ELTA primena, kad pernai gruodį valdančiųjų atstovai Seime siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos. Tiesa, opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė Tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.
Šis projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Protesto iniciatoriai tuomet teigė, kad Seimo valdančioji koalicija dirba prieš valstybę, bet anksčiau ar vėliau esą turės išgirsti protestuotojus. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas. Po kritikos sulaukusių siūlymų buvo nuspręsta pristabdyti pataisų svarstymą skubos tvarka, Seimo pirmininkas Juozas Olekas subūrė darbo grupę, kurioje buvo parengtas atnaujintas pataisų projektas.
person Austėja Paulauskaitė (ELTA)