Po Putino vizito į Kurilų salas Japonija išsikvietė Rusijos ambasadorių
Politika Tarptautiniai santykiai Konfliktai Geopolitika Vladimiras Putinas Rusija Japonija
Tokijas, rugpjūčio 13 d. (AFP-ELTA).
Japonijos užsienio reikalų ministras Toshimitsu Motegi ketvirtadienį išsikvietė Rusijos ambasadorių, kad pareikštų griežtą protestą dėl prezidento Vladimiro Putino vizito abiejų šalių ginčijamose Kurilų salose, pranešė Tokijas.
„Gavę pranešimų, kad Rusijos prezidentas V. Putinas rugpjūčio 13 d. apsilankė Etorofu saloje, iškvietėme Rusijos ambasadorių Japonijoje Nikolajų Nozdriovą į Užsienio reikalų ministeriją ir pareiškėme griežtą protestą“, – teigiama ministerijos pareiškime.
Kaip rašė ELTA, Rusijos prezidentas ketvirtadienį pirmą kartą apsilankė Tolimuosiuose Rytuose esančiose Kurilų salose.
Rusijos ir Japonijos santykius jau seniai kartina įtampa dėl šių ginčijamų salų, Japonijoje vadinamų Šiaurinėmis teritorijomis, kurias 1945 m. užėmė Sovietų Sąjunga.
Kremlius paskelbė vaizdo įrašą, kuriame V. Putinas užfiksuotas Kurilų salose. Rusijos žiniasklaida pranešė, kad jis apsilankė žuvų perdirbimo gamykloje, kur buvo pavaišintas ikrais.
Į Kurilų salas V. Putinas atvyko po vizito netoliese esančioje Rusijos Sachalino saloje, kur šalies karinis jūrų laivynas rengė pratybas.
Sachaline V. Putinas surengė pasitarimą „dėl Rusijos rytinių sienų saugumo užtikrinimo“, pranešė Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Japonija dėl vizito pareiškė griežtą protestą. Jos santykiai su Rusija dar labiau pablogėjo Maskvai 2022 m. pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, tuo metu Rusijos ryšiai su Kinija ir Šiaurės Korėja sustiprėjo.
„Šiaurinės teritorijos (...) tiek istoriniu požiūriu, tiek pagal tarptautinę teisę yra neatsiejama Japonijos teritorijos dalis, todėl Japonijos vyriausybė pareiškia griežtą protestą prieš šį vizitą“, – savo pareiškime teigė užsienio reikalų ministras Toshimitsu Motegi.
Strategiškai svarbų vulkaninės kilmės salyną į šiaurę nuo Hokaido salos Sovietų Sąjunga užėmė paskutinėmis Antrojo pasaulinio karo dienomis ir nuo to laiko jame išlaiko karinį buvimą.
Atšiaurus klimatas, mažai gyventojų
Keturios ginčijamos salos priklauso vulkaniniam Kurilų salynui, plačiu lanku besidriekiančiam nuo Rusijos Kamčiatkos pusiasalio iki pagrindinės šiaurinės Japonijos salos Hokaido.
Sovietų Sąjunga karą Japonijai paskelbė tik 1945 m. rugpjūčio 8 d., jau po atominės bombos numetimo ant Hirošimos ir likus šešioms dienoms iki karo pabaigos.
Abiejose šalyse salų pavadinimai panašūs: rusiškai jos vadinamos Kunaširu, Chabomajais, Šikotanu ir Iturupu, o japoniškai – Kunaširu, Habomajumi, Šikotano sala ir Etorofu sala.
Atšiauraus klimato salose gyvena apie 20 tūkst. Rusijos piliečių, tačiau jose gausu naudingųjų iškasenų, įskaitant auksą ir sidabrą, o aplinkiniuose vandenyse plyti turtingi žvejybos plotai.
1945 m. užėmusi salas Maskva deportavo apie 17 tūkst. jose gyvenusių japonų.
Vėliau salos įgijo strateginę reikšmę – per Šaltąjį karą jose veikė oro ir jūrų bazės, Sovietų Sąjungai konfrontuojant su JAV ir artimiausia jų sąjungininke Ramiojo vandenyno regione Japonija.
Ne kartą atrodė, kad vis atsinaujinančiose, o po to vėl sustojančiose Tokijo ir Maskvos derybose retkarčiais pavyksta pasiekti pažangos. 1956 m., kaimynėms užmezgus diplomatinius santykius, Sovietų Sąjungos lyderis Nikita Chruščiovas pasiūlė pagal taikos sutartį Japonijai grąžinti dvi ginčijamas salas.
Nors 1991 m. žlugus Sovietų Sąjungai derybos buvo atnaujintos, pažangos jose nepasiekta.
2010 m. tuometis prezidentas Dmitrijus Medvedevas tapo pirmuoju Rusijos vadovu, apsilankiusiu ginčijamoje teritorijoje. Vėliau, eidamas ministro pirmininko pareigas, D. Medvedevas joje lankėsi dar kelis kartus.
person Marius Jakštas (ELTA)
Kroatijos valdžios institucijos pranešė, kad rado žmogaus palaikus ieškodamos dviejų prie šalies krantų dingusių portugalų turistų. Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras informavo, kad dar tęsiamos paieškos vieno vyro, kurių valtis pateko į audrą. Portugalijos užsienio reikalų ministerija platformoje „X“ rašė, kad vyriausybė „su dideliu susirūpinimu ir glaudžiai bendradarbiaudama su Kroatijos valdžios institucijomis“ stebi padėtį.arrow_forward
Saudo Arabijos prekybos konglomerato „BinDawood Holding“ vadovas Ahmadas BinDawoodas, paskelbė apie galimą investiciją į Lietuvos maisto pramonę.
Pagal svarstomas galimybes yra naujos gamyklos statyba Lietuvoje ir produkcijos eksportas į Saudo Arabiją.
Įmonė jau pusmetį domisi investicijų Lietuvoje galimybėmis, pabrėžiant saugumą investicijoms ir palankią investicinę aplinką šalyje.arrow_forward
Profesinės sąjungos atstovai kritikuoja informacijos pateikimą apie Vilniaus kalėjimo darbuotojų netarnybinius ryšius be tinkamų tyrimų ir įrodymų. Liepos mėnesį dėl artimų santykių su nuteistaisiais darbą paliko dvi kalėjimo pareigūnės, o kitai panaikintas leidimas patekti į kalėjimą. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė teigia, kad skuboti sprendimai ir nepagrįsta informacija kelia grėsmę kalėjimų sistemai ir darbuotojų autoritetui.arrow_forward