Profesinės sąjungos: informacija apie neva netarnybinius santykius palaikiusias kalėjimo darbuotojas pateikta be įrodymų
Vilnius, rugpjūčio 13 d. (ELTA).
Teisėsaugos pareigūnus vienijančios profesinės sąjungos atstovai sako, kad informacija apie netarnybinius ryšius galimai palaikiusias Vilniaus kalėjimo darbuotojas buvo pateikta be jokių įrodymų, neatlikus išsamių tyrimų, ji buvo tinkamai nepatikrinta.
Liepos mėnesį dėl artimų, romantinių ir intymių santykių su nuteistaisiais darbą paliko dvi kalėjimų pareigūnės, o vienai maitinimo įmonės darbuotojai buvo panaikintas leidimas patekti į kalėjimą. Rugpjūčio pradžioje buvo pranešta, kad Vilniaus kalėjime nustatytas dar vienas netarnybinių santykių atvejis – Resocializacijos skyriaus darbuotoja apie pusę metų palaikė netarnybinius santykius su nuteistaisiais.
„Mes nesame prieš kontrolę, tyrimus ar atsakomybę – jeigu darbuotojas pažeidė įstatymą ar tarnybos taisykles, turi būti atliktas objektyvus, nešališkas tyrimas. Jeigu pažeidimas nustatomas, žmogus turi atsakyti. Tačiau tokie patys principai turi galioti ir darbdaviui: sprendimai turi būti pagrįsti, proporcingi, priimami, laikantis procedūrų ir gerbiant žmogaus teisę būti laikomam nekaltu, kol jo kaltė nėra nustatyta įstatymų nustatyta tvarka.
Šiandien Vilniaus kalėjimo darbuotojai jaučiasi taip, kad tarsi jų bet kuris kasdienis veiksmas, pokalbis ar kontaktas su nuteistuoju vėliau gali būti interpretuotas kaip pažeidimas. Žmonės kalba apie įtampą, nerimą ir baimę ne tik dėl darbo vietos, bet ir dėl to, kad nėra aišku, kokios bendravimo su nuteistaisiais ribos yra laikomos priimtinomis, o kas jau gali tapti priežastimi, įtarimams ar viešam reputacijos menkinimui“, – per spaudos konferenciją Vilniuje ketvirtadienį sakė Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė.
Jos teigimu, kai skubama viešinti ne visiškai patikrintą ar ne visiškai pagrįstą informaciją, nukenčia ne tik konkretūs darbuotojai, bet ir visa tarnyba.
„Pareigūnai tampa pažeidžiami nuteistųjų akyse, jų autoritetas silpninamas, o sistemoje, kurioje taip trūksta darbuotojų, prasideda žmonių išėjimas iš tarnybos. Tai yra pavojinga. Kalėjimas nėra įprasta darbo vieta. Pareigūnų autoritetas, komandos pasitikėjimas ir aiškios taisyklės čia tiesiogiai susiję su saugumu – tiek darbuotojų, tiek ir visuomenės. Mūsų vertinimu, skaidrumo siekis Lietuvos kalėjimuose virto pareigūnų persekiojimu ir psichologiniu spaudimu. Tai gali tapti pavojingu precedentu visai bausmių vykdymo sistemai“, – teigė L. Soščekienė.
Profsąjungos vadovė sako, kad jos vadovaujama federacija ketina ginti kalėjimų darbuotojus visomis teisinėmis priemonėmis, viešins tai, kas vyksta kalėjimuose.
„Jeigu dialogas nebus atkurtas, jeigu dialogas nebus atkurtas, o situacija nebus suvaldyta, svarstysime apie protesto akcijas. Tai didžiausia kalėjimų sistemos krizė per pastaruosius du dešimtmečius“, – įspėjo federacijos vadovė.
Jai antrino jos pavaduotojas, Vilniaus kalėjimo profesinės sąjungos pirmininkas Darius Čekavičius.
„Galiu atsakingai pasakyti – Vilniaus kalėjimo darbuotojai yra demoralizuoti ir ypatingai nusivylę neigiamos informacijos sklaida apie mūsų įstaigą. Nusivylę, kas vyksta kalėjimų tarnyboje ir kaip su jais elgiamasi iš mūsų klientų pusės. Žmonės nebežino, kaip dirbti, žmonės nesulaukė savalaikės psichologinės pagalbos. Tik vakar atvyko Lietuvos kalėjimų psichologė“, – sakė D. Čekavičius.
Jis pabrėžė, kad, profsąjungos žiniomis, aiškinantis galimai netarnybinių santykių aplinkybes, esą kalėjimo darbuotojų kaltė net nebuvo nustatyta.
„Kalbama apie romantinius intymius santykius su kalinamaisiais, kai, mūsų žiniomis, nebuvo atlikti tyrimai, kaltė darbuotojų nebuvo nustatyta, jos iš tarnybos ir darbo išėjo savo noru, vienai iš išėjusių darbuotojų netgi buvo sumokėta išeitinė kompensacija. Tai apie kokius pažeidimus mes galime kalbėti, kai nėra atlikti išsamūs galutiniai tyrimai? Taip, ta problema yra dėl tam tikrų santykių, tam tikrų ribų peržengimo, ji nenauja mūsų sistemoje. Buvo atvejų anksčiau ir kituose kalėjimuose, ir mūsų kalėjime. Neneigiame to. Tačiau buvo nustatyta faktai, aiškiai ištransliuota, ką žmogus pažeidė. Dabar mes tokių duomenų neturime“, – teigė D. Čekavičius.
Jis priminė apie Lietuvoje diegiamos naujas nuteistųjų priežiūros taisykles, kurios yra pagrįsta Norvegijos dinaminio saugumo modeliu. Visgi, pasak D. Čekavičiaus, lieka neaišku, kokie kalėjimų darbuotojų veiksmai yra neleistini.
„Dar neseniai mes iš Norvegijos perėmėme dinaminio saugumo modelį, kurio pagrindu mūsų pareigūnai ir darbuotojai buvo mokomi dirbti. Bet jau tada mokymų metu kėlėme klausimus: kur yra dinaminio saugumo modelio riba? Šis modelis grįstas normaliu, žmonišku, pagarba pagrįstu bendravimu su kalinamaisiais. Jau tada klausėme, matydami pavyzdžius Norvegijos kalėjimuose, kada nuteistieji su pareigūnais kartu valgo, kartu geria kavą, kartu važiuoja slidinėti ir žvejoti. Kėlėme klausimus. Neseniai pas mus tokie santykiai buvo netarnybiniai ryšiai. Tada kėlėme klausimus, kur yra riba. Šiandien matome to pasekmes – žmonės nebežino, kiek gali sau leisti, kiek nuoširdus noras padėti kalinamiesiems yra leistinas ir galimas“, – tikino D. Čekavičius.
ELTA primena, kad po paviešintų atvejų, kai Lietuvos kalėjimų tarnybos darbuotojos palaikė romantinius santykius su nuteistaisiais, Teisingumo ministerija tarnybai pateikė rekomendacijas, kuriomis siekiama stiprinti darbuotojų profesinę etiką, organizacinę kultūrą bei emocinį atsparumą.
Ministerija rekomenduoja Kalėjimų tarnybos kalėjimų ir administracijos padalinių vadovams su darbuotojais papildomai aptarti profesinių ribų laikymąsi, tarnybinę etiką, interesų konfliktų prevenciją, manipuliacijos ir netinkamo poveikio rizikas.
Taip pat siūloma darbuotojams priminti pareigą palaikyti profesionalų ir objektyvų santykį su nuteistaisiais bei suimtaisiais, vengti situacijų, kurios galėtų lemti priklausomybę, palankumą ar interesų konfliktą, taip pat laiku atpažinti manipuliavimo požymius ir apie galimus pažeidimus informuoti vadovybę.
Be to, ministerija siūlo įvertinti darbuotojų psichologinės ir emocinės pagalbos poreikį ir, esant poreikiui, organizuoti tokios pagalbos teikimą. Vadovams rekomenduojama sudaryti sąlygas darbuotojams išsakyti kylančius klausimus, abejones ar nerimą dėl situacijos poveikio jų profesinei veiklai ir reputacijai.
Taip pat siūloma įvertinti darbuotojų mokymo poreikius tarnybinės etikos, profesinių ribų laikymosi, manipuliacijų atpažinimo, atsparumo netinkamam poveikiui ir korupcijos prevencijos srityse.
Ministerijos teigimu, didelis dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas ir vadovų pasirengimui veikti krizinėse situacijose. Todėl institucija siūlo įvertinti kalėjimų administracijos padalinių vadovų gebėjimą laiku pateikti darbuotojams aiškią, objektyvią ir vieningą informaciją, valdyti emocines reakcijas, išlaikyti stabilų mikroklimatą bei atpažinti darbuotojų patiriamo streso, įtampos ar motyvacijos mažėjimo požymius. Prireikus siūloma organizuoti vadovams mokymus krizių komunikacijos, darbuotojų emocinio palaikymo ir organizacinės kultūros stiprinimo temomis.
person Ingrida Steniulienė (ELTA)