Po beveik 40 metų iš amerikietiškojo „Vogue“ redaktorės pareigų traukiasi A. Wintour

Niujorkas, birželio 27 d. (AFP-ELTA).

Žurnalų legenda Anna Wintour ketvirtadienį pasitraukė iš amerikietiškojo „Vogue“ redaktorės pareigų ir tokį žingsnį žengė po 37-erių metų, kuriems bėgant ji dažnai buvo vadinama įtakingiausia asmenybe mados pasaulyje.

75 m. amžiaus A. Wintour garsėjo tuo, kad „Vogue“ viršeliai tapo autoritetingu pareiškimu apie šiuolaikinę madą, taip pat ir dėl to, jog jos rankose buvo visiška viduje esančių spalvingų puslapių kontrolė.

Pranešama, kad ji nebevadovaus kasdieniam mados biblijos redagavimui, tačiau žurnalų grupės savininkė „Conde Nast“ suskubo sklaidyti užuominas apie ėjimą į pensiją. Ji ir toliau užims aukštus postus grupėje ir liks „Vogue“ pasaulinės redakcijos direktore.

Jungtinėje Karalystėje (JK) gimusi A. Wintour išgarsėjo ir kaip žmogus, įkvėpęs 2003 m. išleistą populiarią knygą ir 2006-aisiais pasirodžiusią kino juostą „Ir velnias dėvi Prada“ (The Devil Wears Prada), už kurią aktorė Meryl Streep, atlikusi tironiškos žurnalo redaktorės Mirandos Priestly vaidmenį, buvo nominuota „Oskarui“.

A. Wintour 2017 m. buvo suteiktas britų damos titulas, o šių metų vasario mėnesį ji tapo garbės kompanione – tai yra elitinis pripažinimas. Buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas sausio mėnesį prieš palikdamas postą dar pagerbė ją aukščiausiu JAV civiliniu apdovanojimu – Laisvės medaliu (Presidential Medal of Freedom).

A. Wintour, kurią JK augino britas tėvas ir amerikietė motina, karaliavo „Vogue“ blizgių žurnalų klestėjimo laikais. Kai 1988-aisiais ji perėmė vadeles, amerikietiškasis „Vogue“ buvo kiek blankokas, tačiau ji šį leidinį pavertė galiūnu, kuris nustatė tendencijas ir dažnai nulemdavo dizainerių, įžymybių ir prekinių ženklų sėkmę arba nesėkmę. Nors „Vogue“ išlieka mados flagmanu, šiam žurnalui, kaip ir daugeliui spausdintų leidinių, sunkiai sekėsi prisitaikyti prie skaitmeninės eros.