Lietuva Jungtinėms Tautoms įteikė dokumentus dėl išstojimo iš Otavos konvencijos

Vilnius, birželio 27 d. (ELTA).

Lietuva Jungtinėms Tautoms (JT) įteikė dokumentus dėl išstojimo iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos. 

Tai Eltai patvirtino prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Ridas Jasiulionis.

Išstojimas iš konvencijos įsigalioja po pusmečio nuo pasitraukimo dokumentų pateikimo JT generaliniam sekretoriui.

Penktadienį reikiamus dokumentus dėl išstojimo išsiuntė ir Latvija su Estija.  

Lietuvos parlamentas dar gegužę nusprendė denonsuoti priešpėstines minas draudžiančią Otavos konvenciją, vėliau tokį sprendimą pasirašė ir prezidentas. 

Apie regioniniu mastu priimtą sprendimą denonsuoti priešpėstinių minų konvenciją Krašto apsaugos ministerija (KAM) pranešė kovo pradžioje. Iš pradžių apie tokį žingsnį informavo Baltijos šalys bei Lenkija, netrukus – ir Suomija. Balandžio pabaigoje šiam sprendimui pritarė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). 

KAM jau anksčiau yra pažymėjusi, jog nuo tada, kai Lietuva prisijungė prie Otavos konvencijos valstybių, saugumo padėtis regione iš esmės pablogėjo, išaugo karinė grėsmė su Rusija besiribojančioms šalims. Todėl pasitraukimas iš konvencijos, KAM vertinimu, stiprintų Rusijos atgrasymą, leistų kariuomenei didinti kontrmobilumo efektą mūšio lauke.

KAM duomenimis, 32 pasaulio valstybės nėra Otavos konvencijos narės – tarp šių šalių yra ir pati Rusija, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Kinija. 

Lietuva konvenciją, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas, ratifikavo 2003 metais. Sutartimi įsipareigota nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.