Politika agresija prieš Ukrainą Konfliktai Karinės operacijos Dronai Rusija Ukraina
Kyjivas, rugpjūčio 16 d. (AFP-ELTA).
Per Rusijos ir Ukrainos smūgius abiejose šalyse žuvo 16 žmonių, dronų ir raketų bangoms talžant civilinę infrastruktūrą, sekmadienį pranešė pareigūnai.
Kovoms fronte beveik sustojus, o deryboms įstrigus, kariaujančios šalys gerokai suintensyvino ilgojo nuotolio smūgius giliai viena kitos kariuomenių užnugaryje. Dėl to civilių aukų skaičius išaugo iki aukščiausio lygio nuo pirmųjų karo mėnesių 2022-aisiais.
Rusijoje per Ukrainos dronų atakas Rostovo srityje žuvo penki žmonės, teigė regiono gubernatorius Jurijus Sliusaris. Pranešama, kad dar trys žmonės žuvo Belgorodo, Kursko ir Maskvos srityse, o dar trys – Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose.
Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas ataką pavadino „viena didžiausių pastarojo meto dronų atakų“. Rusijos gynybos ministerija teigė per naktį visoje šalyje perėmusi 822 dronus.
Ukrainoje per Rusijos dronų ir raketų smūgį bendrovės „ArcelorMittal“ plieno gamykloje prezidento Volodymyro Zelenskio gimtajame Kryvyj Rihe žuvo du žmonės, dar 14 buvo sužeisti. Viena didžiausių Ukrainos plieno gamintojų pranešė iš dalies sustabdžiusi gamyklos veiklą, nes per smūgį buvo apgadinti pagrindiniai jos gamybos įrenginiai.
Smūgių surengta ir kituose regionuose – pietrytinėje Zaporižios srityje žuvo du žmonės, o pasienyje esančioje Sumų srityje – vienas.
Kyjive smogta populiariam Počainos knygų turgui po atviru dangumi, kuriame nuo seno buvo galima rasti retų ir antikvarinių leidinių.
„Čia buvo parduotuvė. Ir knygos, ir visų šalių, visų šalių vėliavos. Kalnai visko. O dabar jau viskas“, – naujienų agentūrai AFP sakė 45-erių metų knygų pardavėjas Dmytro Semenucha.
Komentuodamas naktinę ataką socialiniuose tinkluose V. Zelenskis pareiškė, kad „visur, kur rusai gali pasiekti savo balistinėmis raketomis, jie smogia civilinei infrastruktūrai“.
Pasak Ukrainos prezidento, per pastarąją savaitę šalies miestams smogta „daugiau kaip 1 550 kovinių dronų, beveik 1 560 valdomųjų aviacinių bombų ir 62 raketomis“. Jis dar kartą paragino sąjungininkus suteikti daugiau oro gynybos priemonių.
Dronų karas persimeta į Europą
Nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 m. pradžioje Rusija beveik kasdien rengia raketų ir dronų smūgius visoje Ukrainoje. Pastaruoju metu Maskva suintensyvino sunkiai perimamų balistinių raketų atakas, pasinaudodama Ukrainos oro gynybos priemonių trūkumu, atsiradusiu dalį jų nukreipus į JAV ir Izraelio karą prieš Iraną.
Kyjivas neseniai vėl pareiškė, kad Maskva iš savo sąjungininkės Šiaurės Korėjos gauna daugiau raketų ir karių.
„Kai Šiaurės Korėjos balistinės raketos čia, Europoje, naikina infrastruktūrą ir atima žmonių gyvybes, negalima leisti, kad Europos perimančiosios raketos tiesiog gulėtų sandėliuose“, – sakė V. Zelenskis.
Tuo metu su konflikto zona besiribojančios šalys vis dažniau susiduria su dronų karo padariniais. Po naktinės atakos Rumunijos gynybos ministerija pranešė, kad Ispanijos naikintuvas F-18 netoli sienų su Ukraina ir Moldova numušė į šalies oro erdvę įskridusį droną.
NATO penktadienį pranešė, kad Aljanso naikintuvai numušė į Latvijos oro erdvę įskridusį droną. Latvijos gynybos ministerijos duomenimis, tai buvo jau antras toks incidentas per savaitę.
Savo ruožtu Ukraina vis dažniau taikosi į didžiausiai Rusijos internetinės prekybos bendrovei „Wildberries“ priklausančius sandėlius, teigdama, kad bendrovė tiekia komponentus rusiškiems dronams.
Netoli Maskvos Ukrainos dronai naktį padegė dar vieną „Wildberries“ sandėlį. Nuo liepos vidurio Ukraina smogė maždaug 20-čiai su bendrove susijusių sandėlių ir pastatų.
V. Zelenskio teigimu, šiais smūgiais ir atakomis prieš naftos perdirbimo gamyklas siekiama pakirsti Rusijos karo ekonomiką.
Jungtinių Tautų duomenimis, vien liepą Ukrainoje žuvo 437 civiliai – tai didžiausias mėnesio aukų skaičius nuo 2022 m. gegužės. Rusijos valdžia atskirai pranešė, kad liepą Rusijos pusėje žuvo 79 civiliai – daugiau nei ankstesnį mėnesį.
person Marius Jakštas (ELTA)