Buvęs ambasadorius: Vakarai paliko Ukrainą pilkojoje zonoje tarp NATO ir Putino
Politika agresija prieš Ukrainą Geopolitika Tarptautiniai santykiai Konfliktai Vladimiras Putinas NATO
Haga, rugpjūčio 16 d. (Ukrinform-ELTA).
Vakarai nesugebėjo suprasti tikrųjų Rusijos prezidento Vladimiro Putino ketinimų ir paliko Ukrainą „pilkojoje zonoje“ tarp Rusijos ir NATO, teigia pirmasis Nyderlandų ambasadorius Ukrainoje Robertas Serry.
Apie tai R. Serry kalbėjo išskirtiniame interviu naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentui Hagoje.
Ambasadoriaus Ukrainoje pareigas 1992–1996 metais ėjęs R. Serry sukritikavo NATO neryžtingumą.
„Nesugebėjome suprasti, kokie iš tiesų buvo Putino ketinimai. Pažvelkite į tai, kas įvyko 2008 metais. Po Miuncheno saugumo konferencijos įvyko NATO viršūnių susitikimas Bukarešte, kuriame buvo priimtas tas liūdnai pagarsėjęs nesprendimas. Ukrainai nebuvo suteiktas Narystės veiksmų planas. NATO tuomet pareiškė, kad Ukraina vieną dieną galėtų tapti Aljanso nare, tačiau nepasiūlė jokio konkretaus kelio narystės link. Praktiškai tai reiškė, kad Ukraina buvo palikta savotiškoje pilkojoje zonoje tarp Putino ir NATO. Putinas padarė išvadą, kad Ukraina yra jo „kiemas“. Po to, kaip žinote, jis įsiveržė į Sakartvelą, o vėliau nusprendė įsiveržti ir į Ukrainą. Kategoriškai atmetu teiginį, kad už šį karą atsakinga NATO. Tai paprasčiausiai netiesa – visa atsakomybė tenka Putinui. Vis dėlto NATO atliko tam tikrą vaidmenį šioje dramoje“, – sakė R. Serry.
Pasak jo, į Ukrainos siekį įstoti į NATO ir Europos Sąjungą (ES) nebuvo žiūrima pakankamai rimtai, tačiau ir pati šalis tam nebuvo pasirengusi.
„Jei 2008 m. NATO būtų konkrečiau reagavusi į Ukrainos siekį įstoti į Aljansą, manau, šio karo galėjo ir nebūti. Tačiau tuo metu Vakaruose vyravo kitoks požiūris. Ukraina tam tikra prasme tebebuvo „terra incognita“ – šalis, dėl kurios niekas iš tiesų nežinojo, ką daryti. Ukraina prašėsi priimama į Europos Sąjungą ir NATO, tačiau į ją nebuvo žiūrima pakankamai rimtai. Tam buvo ir objektyvių priežasčių – korupcija ir rimtos valstybės vidaus problemos. Tuo metu šalis iš tiesų dar nebuvo pasirengusi tokiems žingsniams“, – teigė R. Serry.
Buvusio diplomato nuomone, Rusijos agresijos prieš Ukrainą šaknys yra kur kas gilesnės nei asmeniniai V. Putino sprendimai.
„Problema yra kur kas gilesnė. Rusijoje gyvuoja jausmas, kad ji prarado kažką, kas jai neva priklauso. Tai taip pat susiję su pretenzijomis į Kyjivo Rusios palikimą, kurias laikau absurdiškomis. Kai kas nors skelbiasi esantis vienintelis teisėtas taip seniai vykusių įvykių paveldėtojas, man tai visada atrodė itin problemiška, ypač kai Rusija tuo naudojasi kaip argumentu, kad iš naujo reikštų pretenzijas į Ukrainą. Būtent tai padarė Putinas, tačiau taip mano ne jis vienas. Toks požiūris iš tiesų būdingas daugeliui Rusijos gyventojų. Tad tam tikra prasme šis karas galėjo būti neišvengiamas, jei Putino vadovaujama Rusija išsikėlė tikslą vėl pajungti Ukrainą Maskvos kontrolei ir atkurti imperiją. Tokiu atveju plataus masto invazija atrodo logiška tokios politikos pasekmė. Tačiau aš niekada į šią krizę taip nežiūrėjau. Vėliau dirbdamas su NATO ir Jungtinėmis Tautomis labai tikėjausi, kad tokio didelio karo pavyks išvengti“, – pripažino R. Serry.
ELTA primena, kad nuo tada, kai Rusija 2022 m. vasarį pradėjo plataus masto invaziją, žuvo šimtai tūkstančių žmonių, kurių daugumą sudaro abiejų šalių kariai.
Šis karas tapo kruviniausiu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, o JAV vadovaujamos pastangos nutraukti kovas rezultatų nedavė.
Jungtinės Tautos (JT) nurodė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios patvirtino 16 874 civilių žūtis, tačiau įspėja, jog tai greičiausiai yra gerokai per mažas įvertis, nes organizacija negali patvirtinti aukų tose Ukrainos dalyse, kurias yra okupavę Rusijos kariai.
Liepos mėnesį Briuselis atvėrė antrąjį narystės derybų su Ukraina dėl stojimo į ES skyrių. Pirmąjį derybinį skyrių 27 valstybių narių blokas oficialiai atvėrė birželio mėnesį.
person Marius Jakštas (ELTA)
Per Rusijos ir Ukrainos smūgius abiejose šalyse žuvo 16 žmonių, su dronų ir raketų pagalba talžant civilinę infrastruktūrą.
Dėl šių smūgių civilių aukų skaičius išaugo iki aukščiausio lygio nuo 2022 metų pradžios.
Ukrainoje per Rusijos smūgį plieno gamykloje žuvo du žmonės, dar 14 buvo sužeisti, o Rusijoje per Ukrainos dronų atakas žuvo aštuoni žmonės.arrow_forward
„OpenAI“ Airijos filialas informavo Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Šveicarijos „ChatGPT“ naudotojus apie būsimas reklamas. Reklamos bus rodomos tik „Free“ ir „Go“ planų prenumeratoriams, o kitų planų naudotojai jų nematys. Šis pranešimas yra pirmasis oficialiai paskelbtas konkretus reklamų rodymo EEE ir Šveicarijoje terminas.arrow_forward
Sekmadienį, vykusiose prestižinėse „Cyclassics“ dviračių lenktynėse Hamburge mirė 70-ies metų dviratininkas mėgėjas.
Lenktynes laimėjo Prancūzijos dviratininkas Paulas Magnier, o antrąją vietą užėmė Nyderlandų dviratininkas Mike'as Teunissenas.
Prieš lenktynių startą tylos minute pagerbtas perspektyvus Jungtinės Karalystės dviratininkas Finlay Tarlingas, kuris žuvo per „Tour of Portugal“ lenktynes.arrow_forward