Per Rusijos bepiločių orlaivių smūgius Ukrainoje žuvo du žmonės

Politika agresija prieš Ukrainą Konfliktai Karinės operacijos Tarptautiniai santykiai Volodymyr Zelenskis Ukraina Rusija

Kyjivas, birželio 7 d. (AFP-ELTA).

Pasaulio lyderiams renkantis Londone aptarti spaudimo Maskvai didinimą dėl jau ketverius metus vykstančio jos pradėto karo, per Rusijos bepiločių orlaivių smūgius Ukrainoje žuvo du žmonės, sekmadienį pranešė pareigūnai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį susitiks su Prancūzijos, Vokietijos, ir Jungtinės Karalystės lyderiais ir aptars tolesnius veiksmus, kai Rusija patiria karines nesėkmes per invaziją į kaimyninę šalį.

Ukrainos pietinėje Zaporižios srityje per Rusijos bepiločio orlaivio smūgį žuvo 56-erių vyras, dirbantis mikroautobuso vairuotoju, sekmadienį tinkle „Telegram“ parašė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.

Per atskirą ataką centrinėje Dnipropetrovsko srityje žuvo 59-erių vyras, kai Rusija bepiločiais orlaiviais ir bombomis atakavo du rajonus, sekmadienį „Telegram“ kanale paskelbė regiono karinis vadovas Oleksandras Ganža. Pasak jo, per atakas dar buvo sužeistas 35-erių vyras ir apgadinta infrastruktūra.

Ukraina gegužę jau antrą mėnesį iš eilės susigrąžino daugiau teritorijos, nei prarado Rusijos pajėgoms, anksčiau šį mėnesį parodė naujienų agentūros AFP atlikta Karo studijų instituto (ISW) duomenų analizė.

Tuo metu Rusijos puolimas lėmė kainų kilimą, mokesčių didinimą, didžiausias per du dešimtmečius skolinimosi išlaidas, įmonių užsidarymus ir darbo jėgos stygių, o ekonomika atsidūrė kebliausioje padėtyje nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį.

V. Zelenskis ketvirtadienį atvirame laiške Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui pasiūlė surengti su juo tiesioginį susitikimą ir kartu pareiškė, kad jis taip pat yra pasirengęs „visiškoms paliauboms“.

V. Putinas penktadienį Rusijos ekonomikos forumo metu atmetė teiginius, kad Rusijos ekonomika sugriuvo, ir pažymėjo, jog „mes nusileidome į tą patį lygį, kuriame pastaruosius kelerius metus auga euro zonos šalys“.

person Lina Linkevičiūtė (ELTA)

Naktį Kiolno mieste, Vokietijoje, nežinomi asmenys iššovė keletą šūvių į užkandinę, dėl ko buvo surengta didelio masto policijos operacija, kurioje dalyvavo ir sraigtasparnis. Naktį buvo sulaikyti keli asmenys, tačiau neaišku, ar jų sulaikymas buvo tiesiogiai susijęs su šaudymais. Policija apibūdino įtariamuosius kaip tris vyrus, kurių amžius – 20, 22 ir 51 metai. Vyksta tyrimas, norint nustatyti, ar šis incidentas susijęs su kitais neseniai Kiolne įvykusiais nusikaltimais, įskaitant vadinamąjį Kiolno narkotikų karą.arrow_forward

Bir 07d. access_time20:12

Rusijos kariai birželio 7 d. daugiau nei 20 kartų atakavo tris Dnipropetrovsko srities rajonus, naudodami dronus ir artileriją, dėl ko žuvo vienas žmogus ir buvo apgadinti namai bei automobiliai. Atakos vyko Nikopolio, Sinelnykivskio ir Krivojo Rigo rajonuose, kur buvo užpultos kelių bendruomenės, apgadinta įmonė, privatus namai ir automobiliai. Taip pat Rusijos kariai du kartus užpuolė DTEK anglies įmonę Dnipropetrovsko regione, buvo sužeistas vienas darbuotojas.arrow_forward

Bir 07d. access_time19:46

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Jungtinę Karalystę, kur planuoja surengti dvišales derybas ir dalyvauti susitikime „E3+Ukraina“ formatu.\nPagrindiniai prioritetai yra Ukrainos gynyba kare, glaudesnis bendradarbiavimas visos Europos saugumo labui oro gynybos srityje ir bendra diplomatinių perspektyvų vizija.\nNumatytas V. Zelenskio ir Jo Didenybės karaliaus Karolio III susitikimas; Zelenskis dėkoja Jungtinei Karalystei ir partneriams už pagalbą stiprinant gyvybių apsaugą ir didinant spaudimą Rusijai.arrow_forward

Bir 07d. access_time19:11

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius teigia, kad Lietuvai reikėtų laikytis griežtesnės pozicijos derantis su Europos Komisija, nes šalis prisiėmė atsakomybę ginti Europą. Lietuvai turėtų rūpėti geresnis finansavimas kelių infrastruktūrai ir reikia kvalifikuotų asmenų, kurie galėtų vykti ir derėtis. Janulevičius teigė, kad rytinės Europos valstybės daugiau lėšų leidžia savo ir regiono apsaugai, todėl turėtų turėti daugiau laisvės šiuos pinigus skirstyti.arrow_forward

Bir 07d. access_time19:11