Janulevičius: Lietuva prisiėmė įsipareigojimą ginti Europą, todėl derėdamasi su EK turi būti griežtesnė
Politika ES politika Gynyba Fiskalinė politika Europos Komisija Lietuva Europa
Vilnius, birželio 7 d. (ELTA).
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad naujoje geopolitinėje realybėje atsidūrusi Lietuva prisiėmė atsakomybę ginti Europą, todėl įvairiais klausimais derėdamasi su Europos Komisija (EK) turėtų laikytis griežtesnės pozicijos nei dabar.
„Lietuva tikrai nėra tokia lanksti kaip kitos šalys, kitos šalys žymiai griežčiau kalba su Europos Komisija (…) ir išsidera visai kitokias sąlygas – mums, lietuviams, šiuo atveju galbūt vertėtų atsisukti į Lenkiją, kur, sakyčiau, valstybės pozicija yra kietoka, net ir atėjus naujajam premjerui Tuskui. Aišku, jėgos yra netolygios, Lenkija dešimt kartų didesnė valstybė ir gyventojų skaičiumi, ir bendruoju vidaus produktu, bet mums reikėtų būti truputį griežtesniems“, – laidoje „ELTA Kampas“ kalbėjo V. Janulevičius.
„Kodėl – nes mes šiandien prisiėmėme įsipareigojimus ginti Europą. Taip, kaip, aišku, pirmoje eilėje dabar Ukraina mus gina, bet ir mes, už mūsų nugarų yra kita Europa, mes prisiėmėme (įsipareigojimą dėl – ELTA) 5,38 proc. BVP gynybai, kai kitos šalys to neturi. Tai mes dėka tos geografijos, būdami euro zonoje, būdami mažiausia užsiskolinę, (…) prisiimame didesnę atsakomybę Europos mastu ir tos sąlygos, kurios mums šiai dienai yra griežtos, o kiti išsidera kitas, man atrodo, jos yra netolygios“, – pažymėjo jis.
Anot LPK vadovo, silpnesnės Lietuvos pozicijos Briuselyje galėtų būti susijusios su šalies viešajam sektoriui susijusiais iššūkiais, derybinių kompetencijų trūkumu.
V. Janulevičiaus teigimu, Lietuva ypač galėjo derėtis dėl geresnio finansavimo kelių infrastruktūrai, nes šalis, kaip ir Lenkija, yra tranzitinė valstybė.
„Reikia kvalifikuotų asmenų, kurie galėtų vykti ir derėtis, manau, jų skaičius yra gana nedidelis, nes geriausius visus pareigūnus Briuselis pats sau pasiima – ne tuos, kurie nusileidžia, bet ir tuos, kurie derasi – nes jie nori turėti juos derybose su kitomis šalimis. Tų žmonių, manau, liko čia labai mažai, kurie norėtų stengtis“, – aiškino jis.
„Viešajame sektoriuje (…) turi tikrai būti gerų specialistų, derybininkų, kurie derėtųsi ir gintų, nesutiktų gal iš pat pradžių kai kuriuose dalykuose, kaip daro kai kurios kaimyninės šalys, tai mes tikrai daugiau laimėtume. Ir tikrai ne todėl, kad mes bandome išspausti kitų sąskaita, todėl, kad mūsų sąskaita dabar tai vyksta, nes mes giname Rytinį flangą, ne vien Lietuva aišku, ir Suomija, ir Estija, ir Latvija, Lenkija“, – kalbėjo V. Janulevičius.
Jo teigimu, rytinės Europos valstybės daugiau lėšų leidžia savo ir regiono apsaugai, todėl turėtų turėti daugiau laisvės šiuos pinigus skirstyti.
Įvertino siūlymą dėl paskolų elektrai imliam verslui: viskas priklausys nuo palūkanų
Prezidentui Seimui pasiūlius įstatymą, kuriuo pramonei būtų sudaryta galimybė laikinai, penkeriems metams, iš dalies per skirstymo tarifą sumažinti elektros kainą, leidžiant šią skolą valstybei grąžinti septynerių metų laikotarpiu, LPK vadovas teigia, jog šios priemonės patrauklumas priklausys nuo palūkanų dydžio.
V. Janulevičiaus teigimu, tam, kad ši priemonė būtų konkurencinga, palūkanos turėtų sudaryti maždaug tiek, kiek siekia valstybės skolinimosi kaina – maždaug 3 proc.
„Esminis klausimas – kokios bus palūkanos už visą laikotarpį, kai bus atidėtas mokėjimas. (…) Jeigu palūkanos bus apie 3 proc. punktus, manau, kad šia priemone daug kas naudosis, bet jeigu bus 6 proc. punktai, manau, kad niekas šia priemone nesinaudos“, – sakė jis.
Visgi, LPK prezidento teigimu, bet kokia parama šalies pramonei, kuriai elektros dedamoji galutinėje produkcijos kainoje gali siekti nuo 3 iki 80 proc., yra savalaikė ir reikalinga.
„Ši priemonė tikrai yra veiksminga – ji nėra labai ženkli, (...) poveikis gali būti nuo vieno iki kokių trijų centų maksimaliai, skaičiuojant per visą suvartojamos elektros energijos dalį, bet tai irgi yra paskata“, – pažymėjo jis.
Pasak LPK vadovo, subsidijines priemones savo pramonei siūlo kitos Europos šalys, pavyzdžiui, Vokietija, dėl to Lietuvai šiame kontekste siūlant paskolines priemones konkuruoti gali būti sudėtinga.
Gitanas Nausėda šią savaitę parlamentui pateikė siūlymą, kuriuo Vyriausybei būtų sudaryta galimybė verslui laikinai iki 30 proc. sumažinti infrastruktūros dedamąją galutinėje elektros kainoje.
Pramonė šias lėšas galėtų grąžinti po 2030-ųjų, kai Lietuva jau turėtų pilnai apsirūpinti vietine elektros generacija.
Prezidento siūloma pagalbos priemonė galėtų būti taikoma įmonėms, kurių leistina naudoti galia yra ne mažesnė kaip 500 kilovatų (kW) arba faktinis elektros suvartojimas yra ne mažesnis kaip 500 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) per metus.
Anot V. Janulevičiaus, ši priemonė būtų aktuali stambiai ir vidutinei pramonei, ypač chemijos ir plastiko pramonei, kurioje sunaudojama daug gamtinių dujų.
Skelbta, kad nacionalinis plėtros bankas ILTE galėtų skolinti lėšas už tinklus atsakingiems „Energijos skirstymo operatoriui“ (ESO) ir „Litgrid“, o šie savo ruožtu galėtų sumažinti tarifą verslo klientams.
Skaičiuojama, kad ši verslo nepriemoka valstybei iki 2031-ųjų galėtų sudaryti apie 50 mln. eurų.
person Ūla Klimaševska (ELTA)