Per pastarąsias savaites išplatinta obligacijų dar už 58,8 mln. eurų
Vilnius, birželio 25 d. (ELTA).
Piliečiai, verslas ir kitos organizacijos birželio 9-22 dienomis įsigijo gynybos obligacijų už 58,8 mln. eurų sumą, buvo sudaryti 2423 sandoriai, praneša Finansų ministerija.
Be to, nuo antradienio vėl galima įsigyti naujų gynybos obligacijų emisijų – 6 mėn., 1 metų, 2 metų ar 3 metų, už jas bus mokamos 2,6-2,8 proc. metinės palūkanos.
Už 6 mėnesių trukmės gynybos obligacijų emisiją bus mokama 1,3 proc. pusmetinių palūkanų, o jos išpirkimas numatytas 2027 m. sausio 5 d.
Už vienerių metų trukmės emisiją bus mokama 2,6 proc. metinių palūkanų, išpirkimas numatytas 2027 m. liepos 7 d.
Tuo metu už dviejų metų trukmės emisiją yra numatyta mokėti 2,7 proc. metinių palūkanų, o pats išpirkimas įvyks 2028 m. liepos 7 d.
Galiausiai, už trejų metų trukmės emisiją bus mokama 2,8 proc. metinių palūkanų, o išpirkimas numatytas 2029 m. liepos 7 d.
2024 metais pradėjus gynybos obligacijų platinimą, per 40 emisijų pirkėjai iš viso įsigijo šių obligacijų už 727 mln. eurų.
Įsigyti gynybos obligacijų galima per „Swedbank“, SEB ir „Orion Securities“ bankus.
Gynybos obligacijos yra tiksliniai Vyriausybės taupymo lakštai (VTL), skirti gynybos poreikiams finansuoti. Juos galima įsigyti per „Swedbank“, SEB ir „Orion Securities“ bankus.
person Vilius Narkūnas (ELTA)
Teheranas apkaltino NATO prisidėjus prie JAV ir Izraelio karo prieš Iraną, laikant tai aiškiu prisipažinimu dėl aktyvaus NATO bendrininkavimo neteisėtame kare prieš suverenią JT valstybę narę. NATO vadovas Mark Rutte sakė, kad šimtai JAV lėktuvų per karą kilo iš oro pajėgų bazių Italijoje, o Rumunija apribojo civilinį oro transportą, kad oro uostai galėtų būti naudojami kaip degalų pildymo bazės. Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas pareikalavo, kad Italija ir Rumunija, teikusios paramą JAV ir Izraelio agresijai prieš Iraną, paaiškintų savo gyventojams ir visam pasauliui, kodėl nusprendė prisidėti prie šio akivaizdaus agresijos akto.arrow_forward
Marius Draudvila, Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas, buvo išrinktas Europolo valdybos pirmininku. Tai yra pirmas kartas istorijoje, kada Lietuvos atstovas išrenkamas pirmininkauti Europolo valdybai. Europolo valdyba yra pagrindinis ES teisėsaugos agentūros strateginio valdymo organas, nustatantis veiklos prioritetus ir kryptį.arrow_forward
Laikinoji kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė nežino, ar toliau liks dirbti Vyriausybėje, kadangi su ja dar nekalbėjo į premjerus deleguojamas Mindaugas Sinkevičius. Neoficialiai kalbama, kad Sinkevičiaus planuojamoje formuoti Vyriausybėje gali nelikti ne tik Aleknavičienės, bet ir Vladislovo Kondratovičiaus, šiuo metu laikinai vadovaujančio Vidaus reikalų ministerijai.
Aleknavičienė negalėjo atsakyti, ar liks pareigose, tačiau teigė, kad tiesiog dirba ir laukia žinių.
Ketvirtadienio vakarą prezidentas Gitanas Nausėda Seimui pateiks M. Sinkevičiaus kandidatūrą į ministrus pirmininkus, o Seimas turės apsispręsti dėl naujojo premjero per savaitę nuo jo pristatymo.arrow_forward