Teheranas kaltina NATO „bendrininkavimu“ JAV kare prieš Iraną
Teheranas, birželio 25 d. (AFP-ELTA).
Teheranas apkaltino NATO „prisidėjus“ prie JAV ir Izraelio karo prieš Iraną. Aljanso generaliniam sekretoriui Markui Rutte viename interviu pabrėžus NATO paramą Jungtinėms Valstijoms šiame konflikte, Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baqaei tai ketvirtadienį tinkle „X“ pasmerkė kaip „aiškų ir triuškinantį prisipažinimą dėl aktyvaus NATO bendrininkavimo neteisėtame kare prieš suverenią JT valstybę narę“. JAV prezidentas Donaldas Trumpas prieš tai susitikime su M. Rutte Vašingtone kritikavo nepakankamą sąjungininkių paramą.
NATO vadovas prieš pokalbį su D. Trumpu stočiai „Fox News“ sakė, kad šimtai JAV lėktuvų per karą kilo iš oro pajėgų bazių Italijoje, o Rumunija apribojo civilinį oro transportą, kad oro uostai galėtų būti naudojami kaip degalų pildymo bazės.
Pasak M. Rutte, per konfliktą iš Europos bazių pakilo ir nusileido tūkstančiai JAV karo lėktuvų. Jis apibūdino žemyną kaip „galios projekcijos platformą“ Jungtinėms Valstijoms. NATO vadovas turėjo omenyje tai, kad Europos bazės dėl savo geografinio artumo labai palengvina JAV karines operacijas tokiuose regionuose kaip Afrika ir Artimieji Rytai.
Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas pareikalavo, kad Italija ir Rumunija, „kaip ir kitos Europos šalys, teikusios paramą JAV ir Izraelio agresijai prieš Iraną, paaiškintų savo gyventojams ir visam pasauliui“, kodėl nusprendė „prisidėti prie šio akivaizdaus agresijos akto ir masinių žiaurumų prieš Irano žmones“.
Italija tuo tarpu atmetė M. Rutte teiginius. Pasak Gynybos ministerijos Romoje, jie skleidžia „visiškai klaidinančią žinią“. Italija, vadovaudamasi galiojančiais susitarimais su JAV, esą davė leidimą tik techniniams ir logistiniams JAV skrydžiams, o ne kovinėms operacijoms.
person Rasa Strimaitytė (ELTA)
Turkijos institucijos, vykdydamos korupcijos tyrimą, sulaikė 24 asmenis, tarp kurių yra du Izmiro miesto rajonų merai, priklausantys didžiausiai opozicinei partijai - Respublikonų darbo partijai (CHP).
CHP, po sėkmės 2024 m. vietos valdžios rinkimuose, patiria didelį spaudimą, su daugiau nei 20 išrinktų partijos merų sėdinčių kalėjimuose, įskaitant buvusį Stambulo merą Ekremą Imamoglu.
CHP procesą vadina politiškai motyvuotu ir kaltina vyriausybę siekiant neleisti E. Imamoglu dalyvauti 2028 m. vyksiančiuose prezidento rinkimuose, tačiau vyriausybė tai neigia.arrow_forward
Parlamentaras Martynas Katelynas neatsako, ar gavo pasiūlymą tapti naujuoju vidaus reikalų ministru iš premjerus deleguojamo Mindaugo Sinkevičiaus, tačiau teigia, kad svarstytų tokį pasiūlymą. Portalas „Lrytas“ teigia, kad naujojoje Vyriausybėje gali nelikti laikinojo vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus, kurį galėtų pakeisti Seimo narys M. Katelynas. M. Sinkevičius kol kas neatskleidžia savo planų dėl V. Kondratovičiaus pakeitimo.arrow_forward
Politologą ir žurnalistą Vladimirą Laučių, kaltinamą vairavimu neblaiviam, prokuroras prašo perduoti laiduotojos, buvusios sutuoktinės atsakomybei ir nutraukti bylą. Taip pat siūloma uždrausti V. Laučiui vairuoti pustrečių metų laikotarpiui ir konfiskuoti jo automobilio vertę - daugiau nei 20 tūkst. eurų. Be to, politologas turėtų dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose.arrow_forward