Partijos skirtingai vertina M. Sinkevičiaus siūlymą susitarti dėl demografijos
Politika Sinkevičius premjeras Demografija Demografijos politika Politinės partijos Mindaugas Sinkevičius Liberalų sąjūdžio frakcija
Vilnius, liepos 26 d. (ELTA).
Premjero Mindaugo Sinkevičiaus svarstymas, esą partijoms reikėtų pasirašyti politinį susitarimą dėl demografijos, sulaukė skirtingų vertinimų. Nors iš esmės sutariama, kad demografinei situacijai gerinti reikia ilgalaikių sprendimų, nuomonės išsiskiria dėl to, ar pirmiausia reikalingas politinis susitarimas, ar konkretūs veiksmai.
M. Sinkevičius sakė, kad norisi politikų sutarimo dėl demografijos politikos.
„Kol kas jokio dokumento juodraščio nėra, tai buvo toks politinis pamąstymas, pasvarstymas. Nebūtinai tai galima formalizuoti į kažkokį politinį susitarimą, bet susitarti tikrai reikės“, – liepos pradžioje žurnalistams kalbėjo premjeras.
Anot jo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra parengusi daugiau kaip šimtą siūlymų, kaip gerinti demografinę situaciją, tačiau reikėtų išskirti svarbiausias priemones, kurioms būtų užtikrintas politinis palaikymas.
„Reikės turbūt koncentruotis į kokius penkis, ir tam reikės politinio sutarimo. Ir norisi to politinio sutarimo. Ne taip, kad valdantieji vieni nuspręstų, o kad būtų visuotinis sutarimas“, – teigė socialdemokratų lyderis.
Jis pabrėžė, kad demografinė politika turėtų būti ilgalaikė ir nepriklausyti nuo besikeičiančių valdžių.
„Gal ir naivu, bet norėtųsi, kad tie susitarimai turėtų tęstinumą, o ne taip, kad ateina nauja valdžia ir sako, kad viskas buvo blogai, dabar darykime kažką kito“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
Liberalai pasirengę dalyvauti diskusijoje
Opozicinės Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė palankiai vertinanti idėją partijoms pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl demografijos politikos.
„Aš manau, kad tai yra gera mintis. Ir pati apie tai ne kartą kalbėjau. (…) Būtų svarbu turėti nacionalinius susitarimus dėl dviejų dalykų – papildyti gynybos susitarimą ir dėl demografijos politikos“, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Anot jos, iniciatyva turėtų ateiti iš didžiausios valdančiosios partijos, t. y. socialdemokratų, tačiau liberalai būtų pasirengę dalyvauti diskusijoje.
„Jeigu bus konkreti iniciatyva, liberalai joje dalyvaus. (…) Jokia viena Vyriausybė, jokia viena kadencija visų problemų neišspręs“, – teigė politikė.
Pasisako už
Panašios pozicijos laikosi ir valdančiosios Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnas Jaroslavas Narkevičius. Jis teigė, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga pritartų tokiam susitarimui.
„Iš principo esu už, nes mes irgi kėlėme šį klausimą kaip prioritetinį. Demografija yra svarbu, bet tai labai sisteminis, platus klausimas, apimantis įvairias sritis. Toks susitarimas pasitarnautų tam, kad visos Seime esančios politinės partijos turėtų bendrą požiūrį ir būtų galima formuoti sistemingą politiką“, – Eltai sakė J. Narkevičius.
Politiniai susitarimai nebūtinai garantuoja sėkmę
Valdančiosios Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas teigė, kad jo atstovaujama politinė jėga dar derybose dėl koalicijos siekė, jog demografijos ir šeimos politika taptų vienu svarbiausių naujos Vyriausybės prioritetų.
„Kaip vienas iš Demokratų sąjungos derybininkų, nuosekliai laikiausi pozicijos, kad demografijos ir šeimos politikos paketas turi būti viena centrinių koalicinių derybų temų. Džiaugiamės, kad pavyko sutarti dėl principinių nuostatų, kurios nugulė į koalicinę sutartį, o vėliau ir į Vyriausybės programos projektą“, – Eltai sakė jis.
Pasak energetikos ministro, dabar svarbiausia užtikrinti, kad numatytos priemonės būtų įgyvendintos.
„Svarbiausia yra kuo greičiau įgyvendinti šias priemones. Įvairiausių politinių partijų susitarimų esame turėję ir tai nebūtinai garantuoja sėkmę“, – pabrėžė L. Savickas.
Sprendimai turėtų būti paremti moksliniais tyrimais
Opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Laurynas Kasčiūnas teigė palaikantis idėją tartis dėl demografijos, tačiau abejojo, ar Vyriausybės programoje numatytos priemonės iš esmės pakeistų situaciją.
„Aš tikrai sveikinu ministro pirmininko idėją labai rimtai žvilgtelti į demografinę situaciją ir ją gerinti. Bet kai vartai Vyriausybės programą, keli klausimą, ar tie pasiūlymai, kurie joje numatyti, ilguoju laikotarpiu galės pagerinti gimstamumą Lietuvoje“, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo L. Kasčiūnas.
Anot jo, sprendimai turėtų būti paremti moksliniais tyrimais, o konservatoriai jau yra parengę alternatyvų demografinės politikos planą.
„Pati idėja dėl partijų susitarimo yra labai sveikintina. Mes padėsime ministrui pirmininkui – esame parengę savo demografinės politikos variantą ir netrukus jį išsiųsime parlamentinių partijų vadovams“, – teigė L. Kasčiūnas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į prastėjančius gimstamumo rodiklius.
„Visuomenės demografinis balansas būtų teigiamas, yra netgi išvesta statistinė formulė, jei vienai moteriai tektų 2,1 vaiko. (…) Praėjusiais metais Lietuvos rodiklis buvo 0,99, tai mes tokioje krizėje dar nesame buvę“, – sakė konservatorių lyderis.
„Tai, ką mes šiandien priimsime, kokį nors sprendimą, efektą gali duoti tik po 10-15 metų. Bet kito varianto mes neturime“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
Svarbiausia ne dokumentai, o konkretūs sprendimai
Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis skeptiškai vertino iniciatyvą pirmiausia tartis dėl partijų susitarimo. Anot jo, svarbiausia ne dokumentai, o konkretūs sprendimai.
„Visos idėjos yra svarstytinos ir geros, tik kad man atrodo dabar jau tartis kažką dėl demografijos – tai kaip nabašnikui su krapylka prie grabo pabarsyti“, – Eltai sakė R. Žemaitaitis.
Pasak jo, Lietuvoje jau buvo pasirašyti įvairių sričių partijų susitarimai, tačiau vien jie pokyčių neužtikrina.
„Mes gi puikiai suprantame, kad ne susitarimas lemia, o sprendimai. Susitarimą jau turėjome švietime, susitarimą turėjome gynybai. Būtų gerai, kad pirma sprendimai gimtų“, – teigė politikas.
ELTA primena, jog kovo mėnesį Vyriausybė 2027–2028 metus paskelbė šeimos metais. Tuomet skelbta, kad aštuonios ministerijos rengia šeimos politikos priemones, skirtas demografijos iššūkiams spręsti.
person Benjaminas Auryla (ELTA)
Kaune šeštadienio vakarą kilo muštynės tarp nepilnamečių ir dviejų vyrų.
Nepilnamečiai, gimę 2010 ir 2011 metais, susimušė su 1987 ir 1986 m. gimusiais vyrais Vytauto prospekte, Kauno policijos pranešime.
Dėl patirtų sužalojimų 2010 m. gimęs nepilnametis ir 1986 m. gimęs vyras buvo pristatyti į gydymo įstaigą.arrow_forward
Nors beveik pusė Lietuvos gyventojų mano, kad kultūra teigiamai prisideda prie jų emocinės ir socialinės gerovės, kultūriniame gyvenime dalyvauja tik kas antras, rodo tyrimas.
Tyrimo duomenys rodo, kad šiais metais 71 proc. reprezentatyvioje apklausoje dalyvavusiųjų teigė esą patenkinti Lietuvoje teikiamų kultūros paslaugų kokybe.
Duomenys rodo, jog didžiausia dalis – 54 proc. – visuomenės sudaro žmonės, kurie kultūros gyvenime nedalyvauja.arrow_forward
Berlyne per LGBT+ bendruomenės renginį automobilis rėžėsi į žmones, dėl ko vienas žmogus žuvo ir 16 buvo sužeisti. Vokietijos pareigūnai intensyviai ieško 21 metų įtariamojo, spėjamo islamisto Abdulo B., kuris galimai yra ginkluotas ir pavojingas. Po incidento organizatoriai nutraukė "Christopher Street Day" (CSD) renginį.arrow_forward
Per Jūros šventę Klaipėdoje policijos pareigūnai užfiksavo kelis viešosios tvarkos pažeidimus ir pristatė tris asmenis į komisariatą. Buvo surašyti du administracinių nusižengimų protokolai - vienas dėl alkoholinių gėrimų vartojimo ar turėjimo jaunesniems negu dvidešimt metų asmenims, o kitas dėl nedidelio viešosios tvarko pažeidimo. Renginio metu policijai buvo atvesti du pasiklydę vaikai ir perduoti trys šventės dalyvių pamesti daiktai.arrow_forward