Tyrimas: pasitenkinimas kultūros paslaugų kokybe auga, bet kultūriniame gyvenime dalyvauja tik kas antras
Kultūra Socialinės tendencijos Viešoji nuomonė Lietuva
Vilnius, liepos 26 d. (ELTA).
Nors beveik pusė Lietuvos gyventojų mano, kad kultūra teigiamai prisideda prie jų emocinės ir socialinės gerovės, o pasitenkinimas šių paslaugų kokybe šalyje auga, kultūriniame gyvenime dalyvauja tik kas antras, rodo tyrimas.
Šiemet Lietuvos kultūros tarybos užsakymu atliktas KOG instituto tyrimas „Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis“ šešiose – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus miestų – savivaldybėse. Apklausoje dalyvavo 3212 įvairaus amžiaus respondentų.
Nuo 2014 m. kas trejus metus atliekamu tyrimu siekiama išsiaiškinti gyventojų nuomonę apie kultūros produktų ir paslaugų prieinamumą bei kokybę, jų vartojimo lygį bei asmenų dalyvavimą šios srities veiklose.
Tyrimo duomenys rodo, kad šiais metais 71 proc. reprezentatyvioje apklausoje dalyvavusiųjų teigė esą patenkinti Lietuvoje teikiamų kultūros paslaugų kokybe.
Palankiausiai 2026-aisiais gyventojai įvertino muziejų ir kino filmų sritis – 65 proc. apklaustųjų teigė muziejų kokybę vertinantys gerai arba labai gerai. Tuo metu kino filmų kokybę pozityviai įvertinusių dalis siekė 64 proc. visų apklaustųjų.
Tiesa, šalies archyvų kokybė bei prieinamumas šiemet įvertinti prasčiausiai. Apklausos duomenys rodo, kad šių įstaigų prieinamumą tiek gyvai, tiek internetu palankiai įvertino trečdalis apklaustųjų.
„Bendras pasitenkinimo gyvai teikiamų kultūros paslaugų kokybe rodiklis liko stabilus (62– 63 proc.), o pasitenkinimas skaitmeninio turinio kokybe išaugo nuo 43 iki 49 proc.“, – nurodo tyrimo autoriai.
Kaip skelbiama, kultūros paslaugų prieinamumu patekintų žmonių procentinė dalis reikšmingai didesnė Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose. Mažesnėse – Šiaulių ir Telšių apskrityse, įskaitant ir pačius miestus, miestelius ir kaimelius – šių paslaugų prieinamumą teigiamai vertinančių gyventojų skaičius yra mažesnis.
Pusė gyventojų nedalyvauja kultūros gyvenime
Remiantis susiformavusiais gyventojų dalyvavimo kultūroje įpročiais, tyrimo autoriai juos suskirstė į penkias skirtingas grupes – kūrėjai, aktyvūs lankytojai, aktyvūs skaitytojai, dar neatradę kultūros bei neįsitraukusieji.
Duomenys rodo, jog didžiausia dalis – 54 proc. – visuomenės sudaro žmonės, kurie kultūros gyvenime nedalyvauja.
„Dažniau vyresnio amžiaus regionų gyventojai, apsiribojantys laikraščių, žurnalų skaitymu ir televizijos žiūrėjimu, bei dar neatradę kultūros gyventojai, kurių dauguma yra didžiuosiuose miestuose gyvenantys jauni žmonės. Informaciją jie dažniau gauna per filmus, tinklalaides ir kitas šiuolaikines medijas, o tradicinė kultūros pasiūla jų dar nepasiekia“, – nurodo tyrimo autoriai.
Mažiausia visuomenės dalis, kaip rodo apklausos rezultatai, priklauso kūrėjų grupei – 7 proc. gyventojų.
Kaip teigiama, aktyvių skaitytojų ir lankytojų grupėms bendrai atstovauja 40 proc. visuomenės narių. Dar 33 proc. priskiriami tiems, kurie vis dar neatrado kultūros.
„Aktyvūs lankytojai – išsilavinę ir smalsūs žmonės, kurie reguliariai lankosi koncertuose, spektakliuose, muziejuose bei paveldo objektuose. Kultūra jiems yra natūrali gyvenimo būdo dalis ir svarbi socialinė patirtis. O skaitytojai pasižymi tuo, kad per metus vidutiniškai perskaito bent 14 knygų“, – teigiama tyrimo išvadose.
Nors kultūros srities nuošalyje šiemet teigė likę daugiau kaip pusė visų apklaustųjų, tyrimo autoriai pastebi, jog po sumažėjimo 2023 m. vėl išaugo gyventojų, dalyvaujančių mecenatystės, savanorystės ar bendruomeninėse veiklose, dalis – nuo 17 iki 21 ptoc.
„Nors šis rodiklis dar nepasiekė 2020 m. lygio (26 proc.), galima matyti dalinį atsistatymą ir stiprėjantį bendruomeninį aktyvumą“, – nurodoma išvadose.
Apklaustieji teigė, jog esminės priežastys, trukdančios jiems įsitraukti į kultūros gyvenimą ir veiklas, išlieka laiko bei intereso stoka, kultūros paslaugų kaina.
„Palyginti su 2023 metais, sumažėjo gyventojų, manančių, kad kultūra yra per brangi, tačiau padaugėjo teigiančių, kad dalyvauti trukdo nepatogus darbo laikas. Informacijos trūkumas taip pat išlieka viena svarbiausių kliūčių, rodanti, kad dalis auditorijų kultūrinių pasiūlymų paprasčiausiai nepastebi arba nežino, kur jų ieškoti“, – sako tyrimo autoriai.
„Jaunesni ir ekonomiškai aktyvūs gyventojai dažniau susiduria su laiko stoka, o vyresni žmonės, mažesnių pajamų grupės bei regionų gyventojai dažniau mini sveikatos problemas, kainą ar sudėtingą nuvykimą į kultūros renginius“, – priduriama išvadose.
Asmeninį tapatumą sieja su Lietuvos kultūra
Vis dėlto 9 iš 10 gyventojų, vienokia ar kitokia forma įsitraukusių į kultūros srities veiklas, tikino manantys, jog jų asmeninis tapatumas yra tvirtai susaistytas su Lietuvos kultūra. Tyrimo autoriai sako, kad šiai tendencijai įtakos gali turėti kylantis nesaugumo jausmas regione bei įtampos pasaulio geopolitinėje arenoje.
„Tokioms tautinio ir pilietinio tapatumo stiprėjimo tendencijoms, tikėtina, didelę įtaką daro geopolitinė situacija regione – Rusijos karas prieš Ukrainą, išaugęs saugumo jautrumas bei platesnės tarptautinės įtampos. Tokiomis aplinkybėmis dažnai stiprėja žmonių poreikis aiškiau apibrėžti savo priklausymą valstybei, bendruomenei ir nacionaliniam identitetui“, – rašoma tyrime.
Be kita ko, rezultatai rodo, jog aktyvesnis kultūros paslaugų vartojimas teigiamai veikia gyventojų socialinius ryšius, pilietinį aktyvumą. Taip pat pastebėta, jog kultūrinėse veiklose savanoriaujantys asmenys dažniau išreiškė teigiamas pilietines bei tautines nuostatas.
„Siekiant kurti aktyvią pilietinę visuomenę ir skatinant piliečių tapatinimąsi su savo valstybe, verta skatinti ne tik aktyvų užsiėmimą kūrybine ar kultūrine veikla, bet ir įvairių formų gyvą dalyvavimą kultūroje“, – sako 2026 m. visuomenės apklausos iniciatoriai.
Regionų tendencijos
Pasak tyrimo autorių, vertinant 2026 m. vyraujančias tendencijas skirtinguose šalies regionuose, ypač ryškūs pokyčiai užfiksuoti Šiauliuose. Čia, kaip teigiama, pastaraisiais metais fiksuotas reikšmingai išaugęs kultūros vartojimas, kūrybinė veikla bei bendruomenės aktyvumas.
Tuo metu Vilnius pasižymi geresne kultūros paslaugų kokybe, jų prieinamumu ir didesniu pritarimu kultūrinei įvairovei. Rezultatai rodo, jog sostinėje fiksuojamas itin išaugęs kultūros paveldo objektų lankymas (82 proc.) bei paslaugų vartojimas gyvai.
Lyginant Vilnių ir Kauną, pastarasis pasižymi stipresniu tautiniu bei pilietiniu identitetu, kultūrinės įvairovės nuostatoms ten pritaria mažiau.
„Kaune išsiskiria geresnis kultūros paslaugų prieinamumo vertinimas, aktyvesnis kultūros vartojimas, dažnesnis dalyvavimas kultūros paveldo bei istorinės atminties renginiuose“, – rašoma tyrime.
Pastebima, kad Klaipėdos regionas pasižymi itin aukštais kūrybinės veiklos, kultūros vartojimo ir bendruomeniškumo rodikliais, o šiemet pagerėjo ir šio miesto kultūros paslaugų prieinamumo ir kokybės vertinimas.
Alytaus mieste užfiksuotas kontrastas – čia 2026 m. paslaugų kokybę gyventojai teigė vertinantys itin gerai, tačiau jų vartojimas bei kūrybinis vietinių aktyvumas sumažėjo.
Tiesa, pastebėta, jog Alytaus apskritis įvairiais rodikliais lenkia bendrąjį Lietuvos vidurkį – vertinant kultūros prieinamumą ir kokybę, dažnesnį gyventojų įsitraukimą į savanoriškas ir kūrybines veiklas bei apsilankymus istorinio, kultūrinio paveldo vietose.
Panevėžio mieste fiksuotas mažesnis gyventojų įsitraukimas į kultūros veiklas, rečiau lankytasi istorinės atminties renginiuose bei kultūros paveldo objektuose. Vis dėlto, kaip nurodo tyrimo autoriai, šiame regione gerėja skaitmeninio kultūros turinio vertinimas.
person Gabrielė Žimantaitė (ELTA)
Ukrainos oro gynyba sėkmingai neutralizavo penkias „Iskander-M/S-400“ tipo raketas, valdomą raketą „X-59/69“ ir 104 dronus, kuriais Rusija atakavo Ukrainą. Nuo šeštadienio 18.00 val. okupantai į Ukrainą paleido vieną valdomą raketą „X-59/69“ ir septynias „Iskander-M/S-400“ tipo balistines raketas, taip pat 136 dronus, įskaitant „Shahed“, „Gerbera“, „Italmas“ bei imitacinius bepiločius. Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.arrow_forward