Padėjimu kitai valstybei veikti prieš Lietuvą kaltinamai Švenčionienei siūloma skirti laisvės atėmimo bausmę
Teisėsauga Teismo procesai Nacionalinis saugumas Baudos ir atsakomybė Lietuva
Vilnius, rugsėjo 11 d. (ELTA).
Prokuroras Redas Savickas prorusišką aktyvistę Eriką Švenčionienę siūlo pripažinti kalta dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą ir skirti jai realią dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Šią bausmę prokuroras įvardijo penktadienį Vilniaus apygardos teisme pasakytoje savo baigiamojoje kalboje.
Kitam kaltinamajam byloje Kazimierui Juraičiui valstybės kaltintojas siūlo skirti pusantrų metų kalėjimo.
Valerijui Ivanovui prokuroras R. Savickas pasiūlė skirti 15 tūkst. eurų dydžio baudą.
„Duomenys yra pakankami, siekiant įrodyti, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus“, – teismo posėdyje akcentavo prokuroras.
R. Savickas prašė teismo E. Švenčionienę ir K. Juraitį pripažinti kaltais dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.
E. Švenčionienę taip pat prašoma nuteisti ir dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo. Dėl tos pačios nusikalstamos veikos prašoma kaltu pripažinti ir V. Ivanovą.
Kitas teismo posėdis byloje numatytas spalio 12 d. Jame ketinama išklausyti kaltinamųjų gynėjų baigiamųjų kalbų.
Teisėsaugos akiratyje atsidūrė po kelionių į Baltarusiją
ELTA primena, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikšti likviduotos asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ nariams E. Švenčionienei, K. Juraičiui ir buvusio prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderiui V. Ivanovui.
Prokuroras R. Savickas, teisme paskelbęs kaltinamąjį aktą, nurodė, kad E. Švenčionienė ir K. Juraitis kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje padėjo Rusijos ir Baltarusijos organizacijoms veikti prieš Lietuvą. Anot prokuroro, E. Švenčionienė ir K. Juraitis 2022 m. vyko į Baltarusiją, dalyvavo Baltarusijos ir Rusijos žiniasklaidos laidose, viešai palaikė autoritarinių valstybių politiką, neigė Lietuvos Seimo legitimumą.
Kaip teigė prokuroras, E. Švenčionienė, kaip asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ atstovė, ir K. Juraitis dalyvavo įvairiuose Baltarusijos ir Rusijos institucijų organizuotose forumuose.
E. Švenčionienė ir K. Juraitis kaltinimų dėl veikimo prieš Lietuvą sulaukė ir dėl to, kad išreiškė paramą 2022 m. Baltarusijoje vykusiam referendumui, kuriame esą buvo pritarta prezidentui taikomo dviejų kadencijų limito panaikinimui bei posovietinio Baltarusijos branduolinio neutralumo statuso panaikinimui.
E. Švenčionienė taip pat kaltinama ir dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu.
Tyrimo duomenimis, veikdama kartu su dar vienu kaltinamuoju V. Ivanovu, 2023 metų pradžioje ji dalyvavo laidoje apie Sausio 13-osios įvykius. Anot prokuroro, V. Ivanovas laidoje kalbėjo apie tai, kad esą 1991 m. sausio 13-ąją į Lietuvos piliečius šaudyti ir juos sužeisti galėjo nebūtinai SSRS kariškiai.
Teismas likvidavo A. Paleckio įsteigtą asociaciją
2023 m. vasarį Vilniaus regiono apylinkės teismas nutarė likviduoti asociaciją „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“. Toks sprendimas priimtas nustačius, kad asociacija veikė prieš Lietuvos interesus, skelbė melagingą informaciją apie neva neteisėtus rinkimų rezultatus Lietuvoje. Taip pat teismas nutarė, kad asociacijos veikla prieštarauja jų skelbtiems tikslams bei asociacijos tikslas yra veikti prieš Lietuvą.
Asociacija likviduota ir atsižvelgus į jos vadovės E. Švenčionienės viešus pasisakymus, kuriais ji, teisėsaugos vertinimu, menkino Lietuvą, kritikavo šalies narystę Europos Sąjungoje, tvirtino, kad rinkimai Lietuvoje negalioja, neigė okupaciją.
„Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vienu steigėju laikomas už rengimąsi šnipinėti Rusijos naudai laisvės atėmimo bausmę atliekantis Algirdas Paleckis.
Pasak teismo, asociacija „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ Rusijoje neteisėtai kalbėjo Lietuvos vardu, neteisėtai neigė Konstitucijoje įtvirtintą Lietuvos europinę ir transatlantinę integraciją.
person Gytis Pankūnas (ELTA)