Omane įvyks Irano ir kitų Persijos įlankos valstybių susitikimas dėl Hormuzo sąsiaurio

Politika karas Artimuosiuose Rytuose Tarptautiniai santykiai Geopolitika Konfliktai Iranas Omanas Hormuzo sąsiauris

Teheranas, rugsėjo 11 d. (dpa-ELTA).

Irano užsienio reikalų ministerija pranešė, kad pirmadienį Omane rengia derybas su Persijos įlankos valstybėmis; jose bus aptariamas  strateginis Hormuzo sąsiauris, kurį islamo respublika užblokavo prasidėjus karui Artimuosiuose Rytuose.

Pasak naujienų portalo „Iran Nuances“, pirmadienio derybose turėtų dalyvauti Irano, Irako, Omano, Kuveito, Bahreino, Kataro, Jungtinių Arabų Emyratų ir Saudo Arabijos užsienio reikalų ministrai.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi ir jo kolega iš Omano Badras al Busaidis informuos vyriausybių atstovus apie savo dvišalių derybų pasiekimus, sakoma pranešime.

Abi šalys jau ne vieną savaitę derasi dėl mechanizmo, kuris reguliuotų laivybą sąsiauriu – svarbiausiu vandens keliu pasaulinei naftos, dujų ir trąšų prekybai. Irano vadovybei Hormuzo sąsiauris tapo svarbiu svertu konflikte su JAV.

Netrukus po karo pradžios vasario pabaigoje Iranas, grasindamas ir atakuodamas laivus, iš esmės užblokavo eismą per sąsiaurį. 

Prieš karą sąsiauris buvo atviras laivybai. Savo ruožtu JAV karinis jūrų laivynas įvedė jūrinę Irano uostų blokadą.

Iranas reikalauja iš JAV vyriausybės nuolaidų pagal birželio mėnesį pasirašytame preliminariajame susitarime (Islamabado memorandume) numatytas sąlygas. 

Tuo tarpu JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia daryti spaudimą Iranui per „ekonominį karą“. 

Hormuzo sąsiauryje tęsiasi susišaudymai tarp JAV ir Irano.

Sąsiauryje atsiradusi naftos dėmė per vieną dieną padidėjo maždaug dvigubai, teigė aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“, pridurdama, kad tarša galėjo atsirasti iš tanklaivio, kurį neseniai atakavo JAV.

Palydovinės nuotraukos rodo, kad rugsėjo 10 d. naftos dėmė rytinėje sąsiaurio pusėje apėmė apie 400 kv. kilometrų plotą, teigė „Greenpeace“.

person Živilė Aleškaitienė (ELTA)

Penktadienį Lenkijoje tolimojo susisiekimo traukiniai masiškai vėlavo, nes mašinistai protestavo dėl saugumo pagerinimo pervažose po mirtinos avarijos. Po trečiadienio avarijos, kurios metu žuvo moteris, traukinių mašinistų profsąjunga paragino savo narius sulėtinti greitį iki 20 km/h kiekvienoje pervažoje. Nepaisant to, Lenkijos geležinkelių operatorius paskelbė, kad svarstys galimybę imtis teisinių veiksmų prieš asmenis ir organizacijas, dėl kurių kaltės įvyko traukinių eismo trikdžiai.arrow_forward

Rgs 11d. access_time19:10

Irano užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Omane vyks derybos su Persijos įlankos valstybėmis, kurių metu bus aptariamas strateginis Hormuzo sąsiauris, kurį islamo respublika užblokavo prasidėjus karui Artimuosiuose Rytuose. Derybose dalyvaus Irano, Irako, Omano, Kuveito, Bahreino, Kataro, Jungtinių Arabų Emyratų ir Saudo Arabijos užsienio reikalų ministrai. Iranas ir JAV tęsia konfliktą dėl sąsiaurio, kuris yra svarbus vandens kelias pasaulinei naftos, dujų ir trąšų prekybai.arrow_forward

Rgs 11d. access_time18:36

Asociacijos "Lietuvos krepšinis" prezidentas Mindaugas Balčiūnas pasitraukė iš pareigų. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pavadino Vladimiro Putino atstovo spaudai žodžius, kad leidusi savo teritorijoje dislokuoti sąjungininkų branduolinius ginklus Lietuva atsidurs Rusijos branduolinių ginklų taikiklyje, eiliniu Maskvos gąsdinimu. Tarp svarbiausių dienos ekonominių įvykių – pranešimas apie „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) valdybos pasitraukimą bei naujausios Finansų ministerijos ekonominės prognozės.arrow_forward

Rgs 11d. access_time18:38

Praėjus vos dviem savaitėms po brolio karaliaus Haraldo V mirties, mirė 94-erių Norvegijos princesė Astrid. Princesė buvo svarbi atrama karaliui Haraldui ir visai šeimai, teigė karalius Hokonas VIII. Princesės Astrid sveikata jau kurį laiką buvo prasta, o praėjus vos dviem dienoms po brolio valstybinėse laidotuvėse, ji mirė.arrow_forward

Rgs 11d. access_time18:24