ELTA glaustai: atsistatydino ESO valdyba, Balčiūnas palieka „Lietuvos krepšinio“ vadovo pareigas
Politika Branduolinis ginklas Lietuvoje Branduolinė ginkluotė Geopolitika Ekonomikos prognozės Robertas Kaunas Vladimiras Putinas Finansų ministerija
Vilnius, rugsėjo 11 d. (ELTA).
ELTA glaustai pristato svarbiausius rugsėjo 11 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Ketvirtadienį asociacijos „Lietuvos krepšinis“ prezidentas Mindaugas Balčiūnas pranešė pasitraukiantis iš pareigų.
Tuo metu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas eiliniu Maskvos gąsdinimu pavadino Vladimiro Putino atstovo spaudai žodžius, kad leidusi savo teritorijoje dislokuoti sąjungininkų branduolinius ginklus Lietuva atsidurs Rusijos branduolinių ginklų taikiklyje.
Tarp svarbiausių dienos ekonominių įvykių – pranešimas apie „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) valdybos pasitraukimą bei naujausios Finansų ministerijos ekonominės prognozės.
Užsienio aktualijose – 25-ųjų Rugsėjo 11-osios išpuolių metinių minėjimas Niujorke, Jemeno husių sukilėlių puolimas Raudonosios jūros regione ir užsitikrinta Bab al Mandebo sąsiaurio kontrolė, patvirtinta ES parama Ukrainos oro gynybos raketoms bei Honkongo teismo skirta laisvės atėmimo bausmė Tienanmeno žudynių minėjimo organizatoriams.
LIETUVOS ĮVYKIAI
Kremliaus spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Lietuvos teritorija „atsidurs Rusijos branduolinių ginklų taikiklyje“, jei šalis leis sąjungininkams dislokuoti savo teritorijoje branduolinius ginklus. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tokį pareiškimą pavadino eiliniu Maskvos gąsdinimu ir provokacija, neturinčiu nieko bendro su realybe. Jis pažymėjo, kad Lietuva, kaip ir visos kitos NATO valstybės, jau yra Rusijos taikinyje. Ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad Rusija aplink Lietuvą jau yra dislokavusi taktinius branduolinius ginklus.
Asociacijos „Lietuvos krepšinis“ prezidentas Mindaugas Balčiūnas pranešė pasitraukiantis iš pareigų. Jo teigimu, priimti tokį sprendimą paskatino viešojoje erdvėje kilusi įtampa tiek jo paties, tiek bendros Lietuvos krepšinio situacijos atžvilgiu. Kaip naujienų portalui „15min“ teigė asociacijos generalinis sekretorius Dominykas Domarkas, M. Balčiūno pareigas nuo pirmadienio laikinai bus siūloma perimti Lietuvos krepšinio lygos (LKL) prezidentui Remigijui Milašiui. Šią savaitę viešojoje erdvėje M. Balčiūnas sulaukė kritikos po to, kai trečiadienį LRT televizijos laidoje „Ne taip paprasta“ atsisakė diskutuoti su „Basketnews“ direktoriumi Jonu Miklovu. Žurnalistės paklaustas, kodėl nenorėjo, jog minėtas asmuo dalyvautų diskusijoje, M. Balčiūnas teigė norėjęs „gilios, racionalios ir konstruktyvios diskusijos“.
Seime įregistruotas siūlymas kompiuteriniuose žaidimuose uždrausti atsitiktinio turinio pirkimus nepilnamečiams bei įpareigoti jų pardavėjus patikimai tikrinti pirkėjo amžių. Tai numatančias Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisas pateikė opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų sąjungos (TS-LKD) frakcijos nariai Mindaugas Lingė ir Daiva Ulbinaitė. Jomis siūloma įtvirtinti mokamo atsitiktinio atlygio mechanizmo (angl. loot boxes) sąvoką ir priskirti tokių mechanizmų naudojimą kompiuteriniuose žaidimuose neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai. Konservatoriai taip pat siūlo griežčiau tikrinti tokių žaidimų vartotojų amžių. Į įstatymą jie siūlo įrašyti, kad techninės priemonės, skirtos vartotojų amžiui patikrinti, negali apsiriboti vien naudotojo paties deklaruojamais amžiaus duomenimis.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Finansų ministerija prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2,9 proc. – kiek lėčiau nei kovą prognozuoti 3,1 proc. Vidutinė metinė infliacija turėtų siekti 5 proc., ją reikšmingai didins išaugusios energijos žaliavų kainos. Nedarbo lygis, ministerijos vertinimu, šiemet sumažės iki 6,8 proc., o vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis augs 9,4 proc. Kitąmet BVP augimas turėtų siekti 2,9 proc., o 2027 m. sulėtėti iki 2,2 proc. Infliacija 2027-aisiais turėtų mažėti iki 3,3 proc. Finansų ministerija taip pat prognozuoja, kad namų ūkių vartojimo išlaidos šiemet augs 4,5 proc., o realus prekių ir paslaugų eksportas – 4,1 proc. Pagrindinėmis rizikomis ekonomikai įvardijamos aukštos energijos kainos, geopolitiniai konfliktai, silpnesnė išorės paklausa ir neapibrėžtumas tarptautinėje prekyboje.
„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) valdyba pranešė atsistatydinanti nuo rugsėjo 30 d., nors jos kadencija turėjo tęstis iki 2027 m. vasario. Valdybos pirmininko Nerijaus Datkūno teigimu, nariai traukiasi siekdami sudaryti galimybę naujai valdybai pritraukti daugiau į elektros tinklo atsparumą ir veiklos tęstinumą orientuotų kompetencijų bei sumažinti aplink bendrovę tvyrančią įtampą. „Ignitis grupė“ nedelsiant inicijuos naujos ESO valdybos atranką. Rugsėjo 30-oji taip pat bus paskutinė ESO vadovo Renaldo Radvilos darbo diena – jo atsistatydinimo prašymą valdyba patenkino ketvirtadienį. Nuo spalio 1 d. bendrovei laikinai vadovaus finansų ir administravimo tarnybos vadovas Audrius Ruseckas. ESO vadovybės pokyčiai vyksta po rugpjūčio 22 d. audros, kai elektros tiekimo atkūrimas daliai klientų užtruko kelias savaites.
Prezidentas Gitanas Nausėda, komentuodamas „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovo Renaldo Radvilos pasitraukimą, teigė, kad vien vadovo pakeitimas situacijos iš esmės nekeičia – anot jo, turi keistis visa ESO valdančios „Ignitis grupės“ korporacinė kultūra, kad po rugpjūčio audros būtų padarytos konkrečios išvados. Šalies vadovas pažymėjo, kad po 2024 m. audros taip pat žadėta geriau pasiruošti ateities stichijoms, tačiau šiemet problemos pasikartojo, todėl dabar turi būti didinamas generatorių skaičius, spartinamas elektros linijų kabeliavimas ir stiprinami ESO pajėgumai. Premjeras Mindaugas Sinkevičius savo ruožtu sakė manantis, kad R. Radvila objektyviai įvertino savo atsakomybę, o valstybei dabar svarbiausia rasti naują vadovą, kuris imtųsi neatidėliotinų tinklo atsparumo didinimo darbų. Buvusi premjerė, konservatorė Ingrida Šimonytė kritikavo, jos vertinimu, pernelyg anksti politikų pasirinktą poziciją dėl bendrovės ir jos vadovo kaltės. Jos manymu, R. Radvilos atsakomybė už įmonės veiklą neabejotina, tačiau šį klausimą turėjo svarstyti bendrovės valdyba, o „galvų kapojimas“ problemą išsprendžia tik trumpam. Buvęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas taip pat ragino atsakymų ieškoti ne ESO vadovo kėdėje, bet vertinti ankstesnius bendrovės ir „Ignitis grupės“ sprendimus dėl elektros linijų kabeliavimo. Pasak jo, 2018 m. rengtoje strategijoje buvo siūlyta iki 2024 m. sukabeliuoti visas 10 kV oro linijas miškuose, tačiau ši nuostata vėliau buvo pašalinta.
Iš ESO vadovo pareigų pasitraukiantis Renaldas Radvila atsiprašė gyventojų, kuriems po rugpjūčio 22-osios audros elektros tiekimo teko laukti pernelyg ilgai, ir teigė besitikintis, kad jo atsistatydinimas netaps priežastimi „užversti puslapį“ iki kitos audros. Anot jo, pasitraukus vadovui savaime nebus sukabeliuoti tūkstančiai kilometrų elektros linijų, sandėliai neužsipildys generatoriais ir neišnyks kitos tinklo problemos, todėl turi būti numatyti konkretūs darbai, terminai ir atsakingi asmenys. R. Radvila pripažino, kad po audros daliai gyventojų teko laukti ne tik elektros, bet ir aiškaus atsakymo, kada ji bus atkurta, o bendrovės prognozės keitėsi. ESO jis vadovavo nuo 2022 m. lapkričio, o jo paskutinė darbo diena bus rugsėjo 30-oji. Rugpjūčio 22 d. audros piko metu be elektros buvo likę daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų, o dėl stichijos padarinių Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.
G. Nausėdos teigimu, augant energijos ir degalų kainoms valstybė turi padėti verslui, tačiau degalų akcizo mažinimo reikėtų imtis tik situacijai tapus kritinei. Prezidentas parlamentui yra pateikęs siūlymą, kuris sudarytų galimybę didesnėms pramonės įmonėms laikinai iki 30 proc. sumažinti valstybės reguliuojamą elektros kainos dalį, o susidariusią nepriemoką vėliau grąžinti valstybei – mokėjimas būtų atidedamas penkeriems metams, o skolą reikėtų grąžinti ne ilgiau kaip per septynerius metus, iki 2038-ųjų. Taip pat yra įregistruotas siūlymas, kuris sudarytų galimybę nustatyti maksimalias degalų kainas. G. Nausėdos teigimu, akcizo mažinimas reikštų reikšmingus biudžeto pajamų praradimus, todėl tokia priemonė turėtų būti taikoma tik nelikus kitų sprendimų. Energetikos ministerija yra nurodžiusi, kad siūlys įstatyme numatyti mechanizmą laikinam akcizo mažinimui, o Lietuvos energetikos agentūra (LEA) kaip galimą kriterijų įvardija bent penkias darbo dienas iš eilės besilaikančią 2,20 euro už litrą ar didesnę vidutinę dyzelino kainą. Premjeras Mindaugas Sinkevičius anksčiau taip pat teigė, kad Vyriausybė galėtų imtis priemonių, jeigu pasaulinė naftos kaina ilgesnį laiką viršytų 100 JAV dolerių už barelį.
Prasidėjus Šventosios jūrų uosto rekonstrukcijai, G. Nausėda teigė tikintis, kad uostas palaipsniui taps tokiu objektu, apie kokį Lietuvoje buvo svajota dar prieš šimtmetį, kuris turės ne tik pramoginę, bet ir pramoninę bei gynybinę reikšmę. Pasak šalies vadovo, Lietuva gali sau leisti turėti du jūrų uostus, o Šventosios objektas galėtų būti naudojamas pramoniniams, karo ir pramoginiams laivams. Birželį Palangos miesto savivaldybė su bendrove „Tilsta“ pasirašė 38,23 mln. eurų vertės Šventosios jūrų uosto rekonstrukcijos rangos darbų sutartį. Per 24 mėnesius numatoma pastatyti 647,5 metro ilgio pietinį ir 402,5 metro ilgio šiaurinį molus bei kitą pagrindinę uosto infrastruktūrą. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų, valstybės ir Palangos savivaldybės lėšomis. Valstybės indėlis, premjero Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, siekia beveik 18 mln. eurų.
LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS
Kėdainių rajone įvyko masinė avarija, kurioje nukentėjo ir į ligoninę pateko penki žmonės. Ties Būdų kaimu vilkikas „Sciania“ atsitrenkė į prieš šviesoforą sustojusį automobilį „VW Golf“. Pastarasis nuo smūgio atsitrenkė į priešais sustojusį automobilį BMW, o šis trenkėsi į „JEEP Grand Cherokee“. Šis automobilis atsitrenkė į prieš jį stovėjusį „Mercedes-Benz“. Penki automobiliuose buvę žmonės dėl įvairių kūno sužalojimų pristatyti į ligoninę Kaune. Nukentėję asmenys – Estijos piliečiai, avarijoje taip pat sužalotas ir automobilyje buvęs šuo. Pirminiais duomenimis, vilkikas į automobilius galėjo atsitrenkti dėl stabdžių sistemos gedimo.
Prokuroras prorusišką aktyvistę Eriką Švenčionienę siūlo pripažinti kalta dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą ir skirti jai realią dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Kartu su E. Švenčioniene toje pačioje byloje teisiamam Kazimierui Juraičiui valstybės kaltintojas Redas Savickas siūlo skirti pusantrų metų kalėjimo. Buvusiam prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderiui Valerijui Ivanovui tuo metu, anot prokuroro, turėtų būti skirta 15 tūkst. eurų bauda. E. Švenčionienė ir K. Juraitis kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje padėjo Rusijos ir Baltarusijos organizacijoms veikti prieš Lietuvą. Anot prokuroro, kaltinamieji 2022 m. vyko į Baltarusiją, dalyvavo Baltarusijos ir Rusijos žiniasklaidos laidose, viešai palaikė autoritarinių valstybių politiką, neigė Lietuvos Seimo legitimumą. E. Švenčionienei taip pat pateikti kaltinimai dėl SSRS nusikaltimų neigimo, ši nusikalstama veika inkriminuojama ir V. Ivanovui. Pastarieji kaltinamieji, bylos duomenimis, 2023 m. pradžioje dalyvavo TV laidoje, kurioje kalbėjo apie tai, kad esą 1991 m. sausio 13-ąją į Lietuvos piliečius šaudyti ir juos sužeisti galėjo nebūtinai SSRS kariškiai.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
JAV mini 25-ąsias Rugsėjo 11-osios išpuolių metines. Niujorke surengtoje ceremonijoje viceprezidentas J. D. Vance\'as ir keturi gyvi JAV prezidento Donaldo Trumpo pirmtakai respublikonas George\'as W. Bushas, kuris per išpuolius ėjo prezidento pareigas, bei demokratai Joe Bidenas, Barackas Obama ir Billas Clintonas rinkosi prie memorialo „Ground Zero“, Žemutiniame Manhatane. Ceremonija prasidėjo šiek tiek po 8.40 val. vietos (15.40 val. Lietuvos) laiku ir buvo sumanyta kaip apolitiška – kalbų niekas nesakė. D. Trumpas žengė neįprastą žingsnį ir pagarbą atidavė Pentagone, užuot dalyvavęs renginyje Niujorke. Beveik visiškai giedrą 2001 m. rudens dieną 19 „Al Qaeda“ grupuotės narių užgrobė keturis lėktuvus. Du laineriai rėžėsi į 110 aukštų Pasaulio prekybos centro bokštus dvynius, kurie sugriuvo. Trečias lėktuvas rėžėsi į Pentagoną, o ketvirtasis, kuris, kaip manoma, turėjo būti nukreiptas į Kongresą arba Baltuosius rūmus, sudužo lauke netoli Šanksvilio (Pensilvanijos valstija), nes keleiviai pasipriešino užgrobėjams. Be 2 977 žuvusiųjų rugsėjo 11-ąją, dar daugiau nei 9,4 tūkst. žmonių mirė nuo ligų, susijusių su tos dienos įvykiais. Prieš ceremoniją virš Niujorko uosto buvo surengtas dronų šou su 2 977 švieselėmis – po vieną visiems per išpuolius žuvusiems žmonėms.
Jemeno husių sukilėliai užėmė svarbų Raudonosios jūros uostamiestį Muchą ir paskutines salas Bab el Mandebo sąsiauryje: Majuno, Didįjį Chanišą ir Mažąjį Chanišą. Husiai ketvirtadienį pradėjo didelio masto puolimą prieš Saudo Arabijos remiamas Jemeno vyriausybės pajėgas Bab al Mandebo sąsiaurio rajone ir užsitikrino šios gyvybiškai svarbios Saudo Arabijos naftos eksporto arterijos kontrolę. Husių politinio biuro narys Hazemas al Assadas penktadienį žiniasklaidai sakė, kad „nėra pagrindo tarptautiniam susirūpinimui“ dėl laisvos laivybos per sąsiaurį. Šis vandens kelias, jungiantis Aziją su Europa per Raudonąją jūrą ir Sueco kanalą, įgijo didesnę svarbą kaip tranzito maršrutas nuo tada, kai prasidėjo platesnio masto karas Artimuosiuose Rytuose, kurio metu Iranas užblokavo Hormuzo sąsiaurį. Irano remiami husiai, kurie jau ne vienerius metus kontroliuoja didelę dalį šiaurinio Jemeno, per pastarosios savaitės kovas iškovojo vieną pergalę po kitos. Per šias kovas žuvo šimtai žmonių.
Europos Komisija (EK) patvirtino naują 6,1 mlrd. eurų paramos paketą Ukrainai, į kurį įtrauktas oro gynybos sistemoms „Patriot“ skirtų PAC-3 perimančiųjų raketų pirkimas. Apie tai penktadienį per spaudos konferenciją Briuselyje pranešė už gynybą ir kosmosą atsakingas EK narys Andrius Kubilius. Jis pabrėžė, kad šis sprendimas yra itin svarbus siekiant užtikrinti Ukrainos kariuomenės kovinį pajėgumą ir apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą nuo Rusijos atakų. A. Kubiliaus teigimu, sprendimas leis Ukrainai skubiai spręsti tiksliųjų ginklų ir oro gynybos sistemoms „Patriot“ skirtų raketų trūkumo problemą, taikant išimtis iš bendrųjų viešųjų pirkimų taisyklių. Jis pabrėžė, kad šiuo metu lemiamas veiksnys yra pristatymo greitis, o ES ir Ukrainos partnerystė turėtų užtikrinti stabilų mūšio laukui reikalingos ginkluotės tiekimą.
Honkongo teismas skyrė laisvės atėmimo bausmes trims aktyvistams, padėjusiems suorganizuoti kasmetinį minėjimą, skirtą 1989 m. žudynėms Pekino Tienanmeno aikštėje atminti. Remiantis teismo sprendimu, Lee Cheuk-yanui skirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, o Chow Hang-tung – septynerių metų ir trijų mėnesių bausmė. Rugpjūčio pabaigoje vyriausybės paskirti teisėjai pripažino šiuos du asmenis ir jų organizaciją kaltais dėl kurstymo nuversti valdžią nuo 2020 m. liepos iki 2021 m. rugsėjo. Pasak teismo, grupė reikalavo nutraukti „vienos partijos diktatūrą“ ir taip kurstė abejones dėl Kinijos komunistų partijos valdymo teisėtumo. Abu aktyvistai kaltinimus neigė. Trečiajam kaltinamajam, Albertui Ho, skirta penkerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Stebėtojai teismo procesą įvertino kaip dar vieną įrodymą, kad saviraiškos laisvės Honkonge mažėja.
person Vygantas Tuzas (ELTA)
Irano užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Omane vyks derybos su Persijos įlankos valstybėmis, kurių metu bus aptariamas strateginis Hormuzo sąsiauris, kurį islamo respublika užblokavo prasidėjus karui Artimuosiuose Rytuose.
Derybose dalyvaus Irano, Irako, Omano, Kuveito, Bahreino, Kataro, Jungtinių Arabų Emyratų ir Saudo Arabijos užsienio reikalų ministrai.
Iranas ir JAV tęsia konfliktą dėl sąsiaurio, kuris yra svarbus vandens kelias pasaulinei naftos, dujų ir trąšų prekybai.arrow_forward
Praėjus vos dviem savaitėms po brolio karaliaus Haraldo V mirties, mirė 94-erių Norvegijos princesė Astrid.
Princesė buvo svarbi atrama karaliui Haraldui ir visai šeimai, teigė karalius Hokonas VIII.
Princesės Astrid sveikata jau kurį laiką buvo prasta, o praėjus vos dviem dienoms po brolio valstybinėse laidotuvėse, ji mirė.arrow_forward