Politika agresija prieš Ukrainą Geopolitika Dezinformacija Konfliktai Vladimiras Putinas NATO Europos Sąjunga
Maskva, rugpjūčio 16 d. (ELTA).
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2025 m. pabaigoje sukvietė šalies karinius vadus į pasitarimą ir iškėlė tikslą 2026-iesiems – sugriauti NATO ir Europos Sąjungą (ES) iš vidaus, o itin svarbią vietą šiuose planuose užėmė Moldova. Apie tai remdamasis su susitikimo detalėmis susipažinusiais dviejų šalių pareigūnais pranešė laikraštis „The New York Times“ (NYT), kurį cituoja nepriklausomas Rusijos naujienų portalas „Meduza“.
Vakarų žvalgybos pareigūnai tikina, kad svarbiausias Kremliaus prioritetas – užvaldyti Ukrainą, o po to – perimti Moldovos kontrolę.
Atkreipiamas dėmesys, kad maždaug tuo pat metu per aukšto rango Gynybos ministerijos pareigūnų susitikimą V. Putinas viešai kritikavo Europos lyderius dėl esą kurstomos „isterijos“ apie Rusijos puolimo grėsmę.
„Daug kartų tai sakiau: tai melas, nesąmonė, visiška nesąmonė – tos kalbos apie kažkokią išgalvotą Rusijos grėsmę Europos šalims“, – pareiškė jis.
„The New York Times“ šaltinių teigimu, Moldova būtų ideali placdarmo vieta tolesnei Rusijos agresijai tiek prieš Ukrainą, tiek prieš Vakarus. Pasak jų, V. Putinas taip pat vis dar tikisi užgrobti teritorijų Ukrainos pietuose ir taip sukurti sausumos koridorių, jungiantį Rusiją su Moldova.
Siekdama šių tikslų Rusija, be kita ko, mėgino kištis į 2025 m. rugsėjo 28 d. vykusius Moldovos parlamento rinkimus, tam pasitelkdama kibernetines atakas, dezinformaciją, balsų pirkimą ir agitaciją.
Į Kremliaus kampaniją taip pat buvo įtraukti Moldovos dvasininkai. Jie vyko į Rusiją, kur jiems buvo išdalytos banko „Promsvyazbank“ debeto kortelės. Grįžę į Moldovą jie turėjo gauti po 1 tūkst. dolerių už tai, kad įtikintų parapijiečius balsuoti prieš referendume spręstą šalies stojimą į ES ir viešai smerktų provakarietišką šalies politiką.
Rinkimai tuo metu buvo vadinami istoriniais, o stebėtojai teigė, kad nuo jų rezultatų didele dalimi priklausys Moldovos europinės integracijos ateitis.
Primenama, kad 2025 m. vasarą Serbijoje buvo įkurta mokymų stovykla, kurioje Moldovos piliečiai, buvo mokomi naudotis šautuvais, prasiveržti pro policijos užkardas ir padeginėti pastatus, taip siekiant sutrikdyti rinkimus. Vakarų žvalgybos pareigūnų teigimu, instruktoriai buvo su Rusijos karine žvalgyba GRU siejami operatyvininkai. Panaši stovykla veikė Bosnijoje, dar viena – netoli Maskvos.
Moldovos prezidentės patarėjas nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais Stanislavas Secrieru teigė, kad Rusija nori naudoti Moldovą „kaip placdarmą priešiškai veiklai prieš Ukrainą ir pagrindinę jos gynybos bei finansinę rėmėją – ES“.
„Dėl šių priežasčių Rusija per pastaruosius kelerius metus skyrė precedento neturinčius išteklius“, – sakė jis.
Tačiau, pasak „The New York Times“, Moldovos valdžia tam buvo pasirengusi. Likus kelioms savaitėms iki rinkimų policija atliko kratas šimtuose namų ir sulaikė stovyklose mokymus praėjusius žmones. Vakarų sąjungininkų padedami Moldovos kibernetinio saugumo specialistai atrėmė kibernetines atakas, o prezidentės Maios Sandu partija išsaugojo daugumą parlamente.
ELTA primena, kad pernai rugsėjį Moldovos proeuropietiška Veiksmo ir solidarumo partija (PAS), kurią remia prezidentė M. Sandu, laimėjo šalies parlamento rinkimus, tvyrant būgštavimams dėl galimo Rusijos kišimosi. PAS gavo kiek daugiau nei 50 proc. balsų, įtvirtindama M. Sandu pastangas siekti Moldovos integracijos į ES.
Opozicinis Patriotų blokas, vadovaujamas buvusio prorusiško prezidento Igorio Dodono, liko antras su 24,19 proc. balsų.
person Marius Jakštas (ELTA)