Nelaukiant Trumpo nustatyto termino, galutinai patvirtintas ES ir JAV susitarimas dėl muitų
Ekonomika Trumpas muitai ES Tarifai Užsienio prekyba ES ekonomika ES JAV Donaldas Trumpas
Briuselis, birželio 25 d. (dpa-ELTA).
Daug diskusijų sukėlęs ES ir JAV susitarimas dėl muitų sulaukė galutinio Europos Sąjungos valstybių narių pritarimo, nelaukiant, kol sueis JAV prezidento Donaldo Trumpo nustatytas terminas – liepos 4 d., po kurios jis grasino įvesti papildomus muitus Europai, jeigu susitarimas iki to laiko nebūtų įgyvendintas.
„Esame pasiryžę puoselėti tvirtą ir atvirą transatlantinę partnerystę su mūsų senuoju sąjungininku“, – ketvirtadienį sakė šį klausimą nagrinėjęs Kipro prekybos ministras Michaelas Damianosas.
D. Trumpas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen 2025 m. rugpjūtį susitarė, kad JAV muitai daugumai ES produktų bus apriboti iki 15 proc. Mainais ES įsipareigojo panaikinti muitus JAV pramonės prekėms ir palengvinti JAV žemės ūkio produktų patekimą į rinką.
Tuo metu daugelis teisinių aspektų dar nebuvo tiksliai apibrėžta, todėl Europos Sąjungoje prasidėjo teisėkūros procesas, skirtas išsiaiškinti, kaip šis susitarimas turėtų būti įgyvendinamas šalių bloke.
Tačiau D. Trumpas pagrasino ES įvesti didesnius muitus, jeigu susitarimas nebūtų parengtas įgyvendinti liepos 4-ąją, kuomet JAV švęs Nepriklausomybės diena.
ES į susitarimą įtraukė keletą priemonių, skirtų Europos šalių ekonomikoms apsaugoti.
„Atvirumas turi eiti koja kojon su mūsų interesų apsauga“, – sakė M. Damianosas.
Viena iš tokių priemonių – sprendimas 2029 m. gruodžio 31 d. nutraukti muitų lengvatas, nebent jos būtų pratęstos.
Europos Parlamentas nurodė, kad pagal sutartas apsaugos priemones Europos Komisija taip pat gali sustabdyti muitų lengvatų taikymą, jeigu Vašingtonas iki 2026 m. pabaigos nesumažins tarifų ES plieno ir aliuminio gaminiams iki 15 proc.
„Šios priemonės leidžia pasiekti abu tikslus: remti stabilius ir nuspėjamus prekybos srautus su JAV, kartu užtikrinant, kad ES galėtų greitai ir proporcingai reaguoti, jei susitarimo nebūtų laikomasi arba kiltų grėsmė jos interesams“, – sakė M. Damianosas.
person Jūras Barauskas (ELTA)
Laikinasis „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) vadovas Arūnas Rumskas teigia, kad nors iki 2030-ųjų infrastruktūros saugumui prireiks daugiau nei 800 mln. eurų investicijų, geležinkeliais saugu naudotis ir dabar. A. Rumskas tikisi, kad finansavimo iš biudžeto skirs valstybė, dalį poreikio planuojama padengti iš vidinių bendrovės lėšų. LTG vadovas pristatė trumpalaikių ir ilgalaikių priemonių saugumo planą, kuris apima papildomas riedmenų techninės būklės patikras, veikimo algoritmų peržiūrą ir papildomų kontrolės grandžių įdiegimą, darbuotojų instruktažus ir pasirengimo stiprinimą.arrow_forward
Neapolis, birželio 25 d. supurtė 3,6 balo žemės drebėjimas, pranešė Nacionalinis geofizikos ir vulkanologijos institutas. Žemės drebėjimas įvyko 4.17 val. vietos laiku Flegrėjaus laukuose, kurie yra seismiškai aktyvus vulkanų rajonas netoli Neapolio. Pranešimų apie nukentėjusius žmones ar didelę žalą iš pradžių nebuvo.arrow_forward