Laikinasis LTG grupės vadovas: geležinkeliai išlieka saugūs, bet reikia daugiau investicijų
Vilnius, birželio 25 d. (ELTA).
Nors skaičiuojama, kad iki 2030-ųjų infrastruktūros saugumui prireiks daugiau kaip 800 mln. eurų, tai nereiškia, kad dabar geležinkeliais naudotis nėra saugu, tiesiog reikia didesnių investicijų, sako laikinasis valstybinės „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) vadovas Arūnas Rumskas.
„Per artimiausius penkerius metus, iki 2030-ųjų imtinai, geležinkelių, kelių infrastruktūros modernizavimui (…) reikės apie 800 mln. eurų, aišku, suma yra įspūdinga, labai didelė, bet kalbame ir apie laikotarpį pakankamai ilgą, išdėliojus tas investicijas pamečiui manome, kad tai pavyks (…) įgyvendinti“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė jis.
„Nereiškia, kad tuos penkerius metus naudotis geležinkeliu yra nesaugu, tiesiog tuos penkerius metus taip pat turėsime turėti papildomos kontrolės, galbūt tam tikrose vietose turėsim turėsime papildomus eismo ribojimus, gal ne viskas bus taip sklandu ir greita kaip mums norėtųsi“, – pridūrė laikinasis LTG vadovas.
A. Rumsko teigimu, tikimasi, kad finansavimo iš biudžeto skirs valstybė, dalį poreikio planuojama padengti iš vidinių bendrovės lėšų.
Grupės atliktas vidinis tyrimas parodė, kad gegužės pradžioje įvykusią traukinio avariją Kėdainių rajone esančioje Gudžiūnų stotyje lėmė ašidėžės defektas ir vėliau jos subyrėjimas ruože, kuriame buvo išjungta riedmenų automatinės kontrolės sistema (RAKP), o Kauno rajone esančioje Jiesioje avariją nulėmė geležinkelio stoties budėtojo veiksmai.
Per vieną savaitgalį Gudžiūnų stotyje nuo geležinkelio bėgių nuriedėjo trys į Palemoną vykę skaldą gabenę vagonai, dėl to buvo sutrikęs traukinių eismas, o Jiesioje nuo vėžės nuriedėjo iš Duisburgo važiavęs lokomotyvas ir 4 krovininiai vagonai.
Numatoma, kad visų RAKP sistemų keitimas gali kainuoti apie 20 mln. eurų, naujos sistemos turėtų daugiau funkcijų, šios sistemos matuotų ir krovinių svorį.
LTG vadovo teigimu, incidentas Jiesioje įvyko dėl „žmogiškos klaidos“, jis yra paprastesnis, nes darbuotojas, neatliko veiksmų taip, kaip reikėjo.
Tuo metu Gudžiūnuose įvykusios techninio defekto galimos priežastys išskiriamos trys – kad kraunant vagoną jis buvo pažeistas, dėl mechaninio pažeidimo arba dėl netinkamai atliktų techninės priežiūros darbų, visgi konkrečios priežasties išsiaiškinti nepavyks.
„Toliau mūsų galimybės yra ribotos, negalime pasakyti, kodėl tai įvyko“, – sakė laikinasis LTG vadovas.
Anot A. Rumsko, nors dėl avarijų LTG patyrė nuostolių, kartu incidentai išnaudoti peržiūrint eismo saugumo užtikrinimo mechanizmus, galimus rizikos faktorius, sudarytas trumpalaikių ir ilgalaikių veiksmų planas.
Abiejų avarijų padaryta žala geležinkelio infrastruktūrai, įskaitant ir žalą reputacijai, preliminariais duomenimis, siekia daugiau nei 11,5 mln. eurų. Į šią sumą įeina ir remonto darbų Gudžiūnuose bei Jiesioje kaina.
Dėl incidentų avarijų saugos tyrimus toliau vykdo Teisingumo ministerijos Saugos tyrimų skyrius, veiksmų ėmėsi ir Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA).
Numatoma, kad LTG tyrimo išvado papildys jau atliekamus vertinimus.
LTG trumpalaikių ir ilgalaikių priemonių saugumo planas pristatytas ir Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisijoje (NSGK).
Trumpalaikės priemonės apima papildomas riedmenų techninės būklės patikras, veikimo algoritmų peržiūrą ir papildomų kontrolės grandžių įdiegimą, darbuotojų instruktažus ir pasirengimo stiprinimą.
Tuo metu ilgalaikės priemonės orientuotos į visos sistemos modernizavimą – geležinkelio kelių ir kritinės infrastruktūros atnaujinimą, signalizacijos ir valdymo sistemų modernizavimą, automatinės riedmenų kontrolės sprendimų plėtrą, europinės vėžės ruožo nuo Kauno iki Lenkijos sienos signalizacijos sistemų diegimą, darbuotojų kompetencijų stiprinimą.
Kaip skelbė ELTA, Kauno apygardos prokuratūra, reaguodama į per vieną savaitgalį įvykusias traukinių avarijas, taip pat pradėjo du atskirus ikiteisminius tyrimus.
person Ūla Klimaševska (ELTA)