Nausėda: gyvename pavojingai arti karo

Politika agresija prieš Ukrainą Dirbtinis intelektas Nacionalinis saugumas Konfliktai Gitanas Nausėda Ukraina Rusija

Vilnius, birželio 16 d. (ELTA).

Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda Seime skaito septintąjį metinį pranešimą, kuriame tradiciškai apžvelgiami svarbiausi pastarojo meto Lietuvos ir pasaulio įvykiai.

„Mažiau nei prieš mėnesį nepriklausomos Lietuvos valstybės sostinėje Vilniuje paskelbtas oro pavojus tapo iššūkiu mums visiems. Seimas, Vyriausybė, prezidento kanceliarija, įvairios valstybės institucijos, švietimo ir kultūros įstaigos, pilietiški žmonės – daugelis praktiškai išbandėme civilinės saugos algoritmus, taip pat priedangas ir slėptuves. Aiškiau pamatėme, kurios priemonės veikia, o kur būtina pasitempti“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo prezidentas.

„Oro pavojus netrukus buvo atšauktas, bet liko aiškus suvokimas, kad vis sparčiau žengiame į naują pavojingą pasaulį, kuriame taika nebėra savaime suprantama. Šiandien turime patys sau pripažinti, kad Lietuvos aplinka sparčiai keičiasi, – ir mes privalome keistis kartu“, – pradėdamas savo septintąjį metinį pranešimą kalbėjo šalies vadovas.

Senosios Vakarų kultūros nuovargio epocha

Prezidentas, skaitydamas septintąjį savo metinį pranešimą, taip pat pažymi, jog šiuolaikiniame pasaulyje – vis mažiau taikos ir sugyvenimo, o visuomenėje kelią vis sparčiau skinasi dirbtinio intelekto (DI) plėtra. 

„Gyvename pasaulyje, kuriame vis mažiau vienybės ir taikaus sugyvenimo. Vis ryškiau veikia siauri ekonominiai interesai. Vis drąsiau galvas kelia autoritariniai režimai – su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Gyvename pavojingai arti karo. Ukraina jau penktus metus atkakliai ginasi nuo Rusijos karinės agresijos, pamažu perimdama iniciatyvą ir keldama vis daugiau iššūkių priešininkams. Vis dėlto įspūdingi ukrainiečių pasiekimai, prie kurių ir mes prisidedame savo parama, neatneša ramybės. Nežinome, ar patys neatsidursime priešiškų jėgų, siekiančių išbandyti NATO vienybę ir susitelkimą, taikinyje“, – kreipdamasis į parlamentą ir gyventojus kalbėjo G. Nausėda. 

„Gyvename dirbtinio intelekto plėtros pasaulyje. Žmonija įgauna neregėtų galimybių apdoroti informaciją ir kurti bendrąjį gėrį. Tačiau kartu atsiranda ir vis daugiau būdų informacijai iškraipyti bei panaudoti piktam. Galiausiai, daugėja požymių, kad gyvename senosios Vakarų kultūros nuovargio epochoje. Dėl augančio spaudimo demokratinėms institucijoms, naujų karinių ir technologinių varžybų, didėjančios turto koncentracijos ir nelygybės rizikos, o bene svarbiausia – vis labiau į šalį stumiamų humanistinių vertybių, kyla naujų didelių įtampų. Jų poveikį neišvengiamai patirsime ir mes Lietuvoje“, – akcentavo šalies vadovas. 

Lietuva turtingesnė ir stipresnė nei anksčiau

Vis dėlto, šalies vadovo teigimu, net ir neramiais laikais, Lietuva išsiskiria iš daugelio Vakarų valstybių ir gyvuoja geriau nei bet kada anksčiau. 

„Šiame sudėtingame pasaulyje mums tenka pareiga ieškoti savo kelio. Laimei, Lietuva šiandien yra turtingesnė, stipresnė, socialiai jautresnė ir labiau savimi pasitikinti, nei buvo vakar ar užvakar. Ir mes turime visas galimybes užtikrinti, kad mūsų ateitis būtų dar gražesnė. Lietuva gali pasiremti – ir, tikiu, pasirems – ypatingomis savybėmis, kurios ją išskiria iš daugelio Vakarų šalių“, – į gyventojus ir parlamentarus kreipėsi G. Nausėda. 

„Iš mūsų turtingos istorijos kyla gebėjimas adekvačiai įvertinti svarbiausius rizikos veiksnius ir jiems pasiruošti. Mes turime gyvą tiek skaudžios nelaisvės, tiek ir džiugaus išsivadavimo patirtį. Mūsų akių nedengia naivumo šydas. Dar nesame tiek pripratę prie sotaus gyvenimo, kad nematytume, kas į jį kėsinasi čia ir dabar. Žinome tikrąją laisvės kainą ir darome viską, kad šį žinojimą perduotume savo vaikams ir anūkams. Mes pasitikime savimi, nes esame patyrę didžiausių išbandymų ir juos įveikę. Mūsų vienybė didžiausių lūžių akivaizdoje yra ne įsivaizduojama, bet sunkaus likimo patikrinta. Ir mūsų atsparumas yra ne tiek techninis, kiek dvasinis požymis – pilietinės tapatybės dalis, kurios niekas negali iš mūsų atimti“, – kalbėjo G. Nausėda. 

Jo teigimu, Lietuva prieš kitas šalis yra pranašesnė greičiu, dėl kurio bet kokie pokyčiai gali būti įgyvendinami kur kar sparčiau nei kitose valstybėse. 

„Mes taip pat atvirai žvelgiame į pasaulį ir prireikus mokame greitai, lanksčiai, išradingai jame veikti. Kartais tai reiškia didesnį polinkį emigruoti. Tačiau pasaulyje netrūksta pavyzdžių, kaip žmonių judėjimas svetur paskatino produktyvius idėjų mainus, vėliau greitai keitė kryptį ir net pavirto savotiška valstybės supergalia – spartesnio ekonomikos augimo, žinių sklaidos ir visuomenės atsinaujinimo pagrindu. Pradinį teigiamą grįžtamosios migracijos poveikį jau pradedame jausti ir Lietuvoje“, – skaitydamas savo metinį pranešimą kalbėjo G. Nausėda. 

„Galiausiai, mes turime esminį greičio pranašumą, dėl kurio bet kokius pokyčius galime įgyvendinti nepalyginamai greičiau negu didesnės ar ilgaamžių tradicijų saistomos valstybės. Gebėjimas kirsti kampus tampa tik dar svarbesnis epochoje, kurią apibūdina stulbinamo greičio pokyčiai. Jei kas ir turi galimybių sklęsti ant dar tik atūžiančios permainų bangos, tai esame mes, Lietuva“, – pažymėjo jis. 

Šis kasmetinis šalies vadovo kreipimasis į parlamentarus bei visuomenę – antrasis antrosios kadencijos G. Nausėdos pranešimas.

ELTA primena, kad, vadovaujantis Konstitucija, prezidentas Seime skaito metinius pranešimus, kuriuose aptaria šalies padėtį, svarbiausius Lietuvos vidaus ir užsienio politikos įvykius. Tokius pranešimus šalies vadovai tradiciškai skaito parlamento pavasario sesijos metu.

person Austėja Paulauskaitė (ELTA)

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuva yra pasirengusi didinti savo indėlį į būsimą ES biudžetą, jeigu 2028-2034 metų daugiametė finansinė perspektyva bus ambicingesnė nei ankstesnė. Nausėda pabrėžė, kad norimas biudžetas turėtų būti panašus į Europos Komisijos pasiūlytą, kuris siekia beveik 2 trilijonus eurų, kadangi Lietuvos prioritetuose yra sričių, kurios nebuvo pakankamai finansuojamos esamame ES biudžete. Tačiau, jeigu ES lygiu nebus sutarta dėl ambicijos didinti biudžetą, Lietuvos požiūris į tokius siūlymus bus kur kas labiau rezervuotas.arrow_forward

Bir 18d. access_time21:43

Gitanas Nausėda, šalies vadovas, teigia, kad užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio ateitis poste priklauso nuo jo gebėjimo normalizuoti santykius su Kinija ir įgyvendinti susitarimus su Taivanu. Nausėda vertina Budrį kaip gerai pareigas atliekantį ministrą, bet pabrėžia, kad sprendimai dėl ministrų turi būti priimti vadovaujantis valstybės interesais. Diskusijos apie Budrio keitimą vyksta viešojoje erdvėje, o kitą savaitę Nausėda ketina susitikti su Mindaugu Sinkevičiumi, kuris ruošiasi vadovauti naujajai Vyriausybei.arrow_forward

Bir 18d. access_time21:12

Naujienos santrauka: Irano raketų programa, pagal vyriausybės Teherane duomenis, nebus JAV ir Irano derybų dėl galutinio taikos susitarimo objektas. Branduolinė programa yra viena iš temų per numatytas 60 dienų derybas dėl galutinės sutarties. JAV ir Izraelis reiškia susirūpinimą ne tik dėl Teherano branduolinės programos, bet ir raketų programos.arrow_forward

Bir 18d. access_time20:57

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina rasti subalansuotą sprendimą diskusijose apie „Sodros“ rezervo naudojimą, tvirtindamas, kad Lietuva negali sau leisti nei „pravalgyti“, nei užkonservuoti skirtų lėšų krizinėms situacijoms. Jis pridūrė, kad nepriimtina rezervą palikti užkonservuotą ir nesirūpinti dabartiniais pensininkais, tuo tarpu planuojant prisiimti atsakomybę už ateities pensininkus. Prezidento siūlymas skirti mažiausiai 20 proc. „Sodros“ biudžeto perviršio spartesniam individualiosios pirmos pakopos pensijos dalies indeksavimui gali prisidėti prie pirmos pakopos pensijų spartesnio didinimo.arrow_forward

Bir 18d. access_time20:55