https://jega.lt/naujiena/iranas-apie-raketu-programa-su-jav-nebus-deramasi-4646584 content_copy email
Iranas: apie raketų programą su JAV nebus deramasi
Politika Trumpas Iranas derybos Tarptautiniai santykiai Gynyba Branduolinė ginkluotė Iranas JAV Izraelis
Teheranas, birželio 18 d. (ELTA).
Irano raketų programa, vyriausybės Teherane duomenimis, nebus JAV ir Irano derybų dėl galutinio taikos susitarimo objektas.
„Mūsų raketoms visiškai nepatinka, kai kas nors apie jas kalba, – per šalies valstybinę televiziją pareiškė Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmailas Baghaei. – Irano raketos skirtos paleidimui, o ne deryboms“. Apie Irano gynybinius pajėgimus „niekaip, jokiame procese ir su jokia puse nebus diskutuojama“, pridūrė jis.
Pagrindų susitarime, kurį pasirašė JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas, Irano raketų programa neminima. Tačiau susitarime aiškiai paminėta Irano branduolinė programa. Ji yra viena iš temų per numatytas 60 dienų derybas dėl galutinės taikos sutarties.
Tačiau JAV ir Izraelis jau daug metų vis reiškia didelį susirūpinimą ne tik dėl Teherano branduolinės programos, bet ir raketų programos. Prieš konfliktą Iranas turėjo didžiausią arsenalą balistinių raketų Artimuosiuose Rytuose, kurio dydis buvo vertinamas nuo 2,5 tūkst. iki 6 tūkst. skirtingo tipo raketų. Kai kurių jų veikimo nuotolis yra iki 2 tūkst. km ir gali pasiekti Izraelį. Be to, šalis dideliu mastu gamino tolimojo nuotolio dronus, ypač „šahedus“, kuriuos ir Rusija naudoja karui prieš Ukrainą.
Praėjus maždaug mėnesiui nuo smūgių pradžios JAV šaltiniai teigė, kas sunaikinta trečdalis šio arsenalo ir dar trečdalis apgadinta arba perkelta į saugias požemines vietas.
Anot duomenų, JAV ir jų sąjungininkai per konfliktą numušė daugiau kaip 1,5 tūkst. raketų ir 6 tūkst. dronų. Kiek raketų Iranui liko, nėra aišku. Šalis ir toliau geba vykdyti atakas regione. Birželio 6 d. Iranas paleido raketų į Kuveitą ir Bahreiną, o birželio 7 d. į Izraelį. Šių valstybių duomenimis, didesnės žalos nebuvo padaryta.
person Rasa Strimaitytė (ELTA)
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuva yra pasirengusi didinti savo indėlį į būsimą ES biudžetą, jeigu 2028-2034 metų daugiametė finansinė perspektyva bus ambicingesnė nei ankstesnė. Nausėda pabrėžė, kad norimas biudžetas turėtų būti panašus į Europos Komisijos pasiūlytą, kuris siekia beveik 2 trilijonus eurų, kadangi Lietuvos prioritetuose yra sričių, kurios nebuvo pakankamai finansuojamos esamame ES biudžete. Tačiau, jeigu ES lygiu nebus sutarta dėl ambicijos didinti biudžetą, Lietuvos požiūris į tokius siūlymus bus kur kas labiau rezervuotas.arrow_forward
Gitanas Nausėda, šalies vadovas, teigia, kad užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio ateitis poste priklauso nuo jo gebėjimo normalizuoti santykius su Kinija ir įgyvendinti susitarimus su Taivanu.
Nausėda vertina Budrį kaip gerai pareigas atliekantį ministrą, bet pabrėžia, kad sprendimai dėl ministrų turi būti priimti vadovaujantis valstybės interesais.
Diskusijos apie Budrio keitimą vyksta viešojoje erdvėje, o kitą savaitę Nausėda ketina susitikti su Mindaugu Sinkevičiumi, kuris ruošiasi vadovauti naujajai Vyriausybei.arrow_forward
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina rasti subalansuotą sprendimą diskusijose apie „Sodros“ rezervo naudojimą, tvirtindamas, kad Lietuva negali sau leisti nei „pravalgyti“, nei užkonservuoti skirtų lėšų krizinėms situacijoms. Jis pridūrė, kad nepriimtina rezervą palikti užkonservuotą ir nesirūpinti dabartiniais pensininkais, tuo tarpu planuojant prisiimti atsakomybę už ateities pensininkus. Prezidento siūlymas skirti mažiausiai 20 proc. „Sodros“ biudžeto perviršio spartesniam individualiosios pirmos pakopos pensijos dalies indeksavimui gali prisidėti prie pirmos pakopos pensijų spartesnio didinimo.arrow_forward