Nausėda: esame pasirengę prisidėti prie saugumo užtikrinimo Hormuzo sąsiauryje
Politika Hormūzo sąsiauris Iranas Tarptautiniai santykiai Geopolitika Nacionalinis saugumas Gitanas Nausėda Lietuva JAV
Vilnius, balandžio 17 d. (ELTA).
Lietuva yra pasirengusi prisidėti prie Hormuzo sąsiaurio užtikrinimo, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.
Kaip skelbia Prezidentūra, šalies vadovas penktadienį dalyvavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Keiro Starmerio inicijuotame nuotoliniame šalių vadovų susitikime dėl Hormuzo sąsiaurio saugumo iniciatyvos.
Šalių lyderiai aptarė saugumo padėtį sąsiauryje, laivybos laisvės užtikrinimo klausimus, tarptautinės bendruomenės veiksmų koordinavimą, ekonominius iššūkius, su kuriais susiduria laivybos sektorius, ir pagalbą įstrigusiems laivams bei jų įguloms.
„Iraną laikome grėsme saugumui ir stabilumui, kaip Rusiją ir Baltarusiją. Tikiu, kad visos koalicijos šalys sutinka, kad Irano branduoliniai pajėgumai kelia grėsmę transatlantiniam saugumui. Taip pat Irano režimas prisideda prie Rusijos karo prieš Ukrainą. Todėl turime būti pasirengę nedelsdami svarstyti galimybes, kaip remti Jungtines Valstijas, prisidedant prie Hormūzo sąsiaurio stabilumo užtikrinimo“, – pranešime cituojamas šalies vadovas.
Jis pasveikino Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės proaktyvius veiksmus, siekiant stiprinti regiono saugumą bei akcentavo būtinybę stiprinti sinchronizuotą atsaką su bendramintėmis valstybėmis ir svarbą palaikyti glaudų koordinavimą su JAV.
Skelbiama, jog susitikime aptartas galimas daugiašalės misijos formavimas, siekiant užtikrinti saugią laivybą strateginiame regione.
G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuva yra pasirengusi svarstyti įvairias paramos formas ir atkreipė dėmesį į būtinybę išlaikyti glaudų transatlantinį bendradarbiavimą ir dialogą su JAV, siekiant bendro ir koordinuoto atsako į saugumo iššūkius Artimuosiuose Rytuose.
Susitikimas organizuotas tęsiant tarptautinės bendruomenės pastangas reaguoti į krizę Hormuzo sąsiauryje.
Anot Prezidentūros, kovo 19 dienos Jungtinės Karalystės inicijuotą bendrą pareiškimą, smerkiantį atakas prieš neginkluotą komercinę laivybą ir raginantį užtikrinti saugų praėjimą sąsiauriu, jau parėmė apie 40 valstybių, tarp jų ir Lietuva.
Susitikime dalyvavo lyderiai iš maždaug 40 šalių, tarp kurių – ir Artimųjų Rytų valstybių vadovai. Skelbta, jog kariniame konflikte tiesiogiai dalyvaujantys JAV, Izraelis ir Iranas į derybas nebuvo pakviesti.
Kaip skelbta anksčiau, antradienį Artimųjų Rytų reagavimo komitetas surengė pirmąjį posėdį, kuriame aptarė padėtį Hormuzo sąsiauryje – laivybos kelyje, gyvybiškai svarbiame pasauliniam naftos ir dujų tiekimui.
Iranas Hormuzo pradėjo blokuoti nuo karinio konflikto Artimuosiuose Rytuose pradžios. Grasindamas ir rengdamas išpuolius prieš tanklaivius bei krovinius gabenančius laivus, jis apribojo šį svarbų pasaulinės energetikos prekybos tašką, dėl to išaugo naftos kainos.
person ELTA (ELTA)
Žurnalistų profesionalų asociacija ir Kultūros asamblėja planuoja protestą dėl LRT įstatymo pataisų, tuo tarpu teisėsauga vėl sulaikė buvusį „BaltCap“ fondo partnerį dėl įtariamo didelio pasisavinimo. LSDP tarybos posėdyje rastas slapta garsą įrašinėjantis rašiklis, dėl ko partija kreipėsi į policiją, nurodant, kad jo savininkė gali būti LRT žurnalistė.
Generalinė prokuratūra perdavė teismui baudžiamąją bylą dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, kurioje kaltinimai pateikti verslininkui Vilhelmui Germanui ir kitiems asmenims. Bylos esmė - organizuota asmenų grupė neteisėtai įgijo svetimą turtą, kurio vertė yra beveik 24 mln. eurų.
Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti teroro aktų bylą dėl siuntų su sprogstamaisiais užtaisais. Byloje kaltinimai pateikti penkiems vyrams, kurie yra kaltinami organizavimu ir planavimu įvykdyti teroro aktus skirtingose valstybėse.arrow_forward