Nausėda: baikime erzinti visuomenę kalbomis apie mokesčių didinimą
Vilnius, rugsėjo 7 d. (ELTA).
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina nebediskutuoti apie akcizų ir kitų mokesčių didinimą, o daugiau dėmesio skirti šešėlinės ekonomikos mažinimui. Pasak jo, teigiamą šalies ekonomikos rodiklių augimo tendenciją vertėtų užtikrinti be mokestinių pakeitimų.
„Aš manau, kad apskritai reikėtų nustoti kalbėti apie akcizų ir kitokių mokesčių didinimą. Tikrai esame Lietuvoje jau pakankamai atlikę mokesčių reformų, baikime erzinti visuomenę naujomis kalbomis apie mokesčių didinimą ir stenkimės panaudoti visus resursus tam, kad mažintume šešėlį, gerintume mokesčių surinkimą“, – pirmadienį žurnalistams po susitikimo su Seimo valdyba teigė G. Nausėda.
„Tikrai per pastaruosius metus pasiekėme, kad nacionalinio biudžeto ir BVP (bendrojo vidaus produkto – ELTA) santykis didėja nuo šiek tiek daugiau kaip 30 proc. iki daugiau kaip 35 proc. – kitais metais taip planuojama. Tai yra labai gera tendencija, bet stenkimės, kad ši tendencija gerėtų be mokesčių didinimo. Tokia mano pozicija“, – pridūrė jis.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas taip pat pažymėjo, kad valdantieji yra įsipareigoję daugiau mokestinių pakeitimų nepriimti. Tiesa, pasak jo, situaciją koreguoja išaugusios degalų ir elektros kainos, todėl neatmetamas poreikis imtis priemonių siekiant jas suvaldyti.
„Mes buvome įsipareigoję, kad atlikę mokesčių reformą, kurią jau atlikome, priėmėme, kad daugiau pakeitimų nebus“, – teigė parlamentaras.
„Aš manau, kad šiek tiek nauja situacija yra su degalų ir elektros kainomis. Kai kurios priemonės, kurios galėtų kompensuoti: ekscelencijos (...) pasiūlymai – (...) elektros kainos atidėjimai ir galbūt, kaip premjeras sakė, jei degalų, dyzelino kaina dar šoks į viršų, kad Vyriausybė pasiūlys priemones, kurios kaip tik galėtų mažinti degalų kainą ir leisti išlikti konkurencingiems“, – pridūrė J. Olekas.
Nausėda: privalome siekti prioritetų įgyvendinimo taupydami
Kalbėdamas apie ateinančių metų valstybės biudžetą, šalies vadovas G. Nausėda tikino, kad Lietuva neturi pasirinkimo nesilaikyti ES fiskalinės drausmės taisyklių, jos tikslas – siekti prioritetų įgyvendinimo taupiai naudojant viešuosius finansus.
„Šiuo atveju tai ne kažkoks mūsų pasirinkimas – norime mes ar nenorime. Tai yra tam tikras, sakyčiau, išorinis reikalavimas, kuris yra pakankamai aiškus ir pirmiausia žvelgiant iš ES perspektyvos. Antras dalykas, tai yra mūsų skolos aptarnavimo išlaidos. Taip kad šis aspektas, kad privalome siekti savo prioritetų įgyvendinimo taupydami ir taupiai naudodami viešuosius finansus, išlieka, jis niekur nedingsta“, – kalbėjo prezidentas.
„Taip, finansų ministro, Vyriausybės ir visų valdžios institucijų gyvenimas pasunkėja, kuomet reikia suderinti daugybę prioritetų ir kartu atsiremti į ribotą biudžetą, bet tam mes ir esame, kad ieškotume sprendimų“, – pridūrė jis.
Šalies vadovas pasidžiaugė Lietuvos ekonomikos augimu ir pažymėjo, kad teigiamos tendencijos negalima gadinti neatsakingu viešųjų finansų naudojimu. Tai, anot šalies vadovo, turi suvokti tiek finansų ministras, tiek kitos atsakingos šalys.
„Šiais metais, tikiuosi, pratęsime šią tendenciją ir 2027 metais, Lietuvos BVP augimo tempas yra, nepabijosiu to žodžio – įstabus, žvelgiant į visą geopolitinį kontekstą (…). Taip kad mums ekonominiu požiūriu sekasi neblogai. Tai yra pirmiausia mūsų verslo nuopelnas, ypač didesnę pridėtinę vertę kuriančio verslo. Be abejo, vidaus vartojimo sustiprėjimas, kurį lėmė antros pensijų pakopos lėšų atpalaidavimas, taip pat suvaidino tam tikrą vaidmenį“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Bet ne tik tai – vyksta ir infrastruktūros projektų įgyvendinimas, tikrai Lietuva stiprėja, Lietuva gražėja, Lietuva tampa vis labiau pasitikinti savimi. Dabar svarbu, kad šios tendencijos nesugadintume. Tikrai nenorime sąmoningai gadinti, neatsakingai naudodami viešuosius finansus. Tai privalo finansų ministras ir visi kiti akivaizdžiai įsisąmoninti ir manau, kad jau šiandien puikiausiai supranta šį imperatyvą“, – aiškino jis.
Pernai Seime priimta mokesčių reforma įsigaliojo nuo šių metų – pakeisti gyventojų pajamų ir nekilnojamojo turto mokesčiai, pakeltas pelno mokestis ir įvesti keli nauji mokesčiai, tarp jų – vadinamasis „cukraus mokestis“, taip pat apmokestintas papildomas sveikatos draudimas.
person Marta Kraujelytė (ELTA)