Katelynas siūlys grąžinti įspėjamąjį šūvį pareigūnams, atsisakyti neišvengiamo pavojaus sąlygos
Teisėsauga Viešoji tvarka ir saugumas Gynyba Įstatymų leidyba Vidaus reikalų ministerija
Vilnius, rugsėjo 7 d. (ELTA).
Įstatymo pataisas, siūlančias keisti šaunamojo ginklo naudojimo tvarką pareigūnams rengiantis vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas sako, kad turėtų būti grąžinama įspėjamojo šūvio galimybė. Ministras taip pat teigia siūlysiantis švelninti dabartiniame įstatyme esančią sąlygą, ginklą pareigūnams panaudoti tik neišvengiamais atvejais.
„Valstybė iš pareigūno turi ne tik reikalauti užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą, bet ir suteikti jiems galimybes tą pareigą atlikti ir suteikti teisinę apsaugą“, – pirmadienį TV3 televizijai teigė M. Katelynas.
„Dabar turėtų būti paliekama tik pavojaus aplinkybė, to neišvengiamumo atsisakoma. Taip pat grąžinama įspėjamojo šūvio galimybė, nes šiuo metu teisiniame reguliavime įspėjamojo šūvio galimybės nebėra“, – akcentavo jis.
Ministro teigimu, įspėjamasis šūvis į orą galėtų atgrasyti galimą nusikaltėlį.
„Įspėjamasis šūvis į orą tikrai turėtų atgrasyti galimą pažeidėją, nusikaltėlį nuo tolimesnių veiksmų, dėl ko ir būtų išvengiama ginklo panaudojimo. Ginklo panaudojimas turėtų būti kaip paskutinė priemonė, kai visos kitos priemonės neveikia“, – dėstė jis.
M. Katelynas pabrėžė, kad dabar esančią neišvengiamo pavojaus sąlyga sunku įvertinti itin greitai reaguoti turintiems pareigūnams.
„Kalbama apie neišvengiamą pavojų, bet neišvengiamas pavojus yra įvertinamas retrospektyviai, kuomet yra atliekamas tyrimas dėl ginklo panaudojimo. Jeigu yra aukų arba kažkas nukentėjo, tyrėjai, per kelias valandas įvertinę, kad tikrai buvo kitokių aplinkybių, kur buvo galima ir nepanaudoti ginklo – šioje vietoje jie negali atsidurti pareigūno vietoje, kuris tą sprendimą priėmė per sekundę ar dvi. (...) Tu nedelsiant turi priimti sprendimus“, – akcentavo ministras.
Kaip skelbta, atsižvelgiant į kintančias hibridines grėsmes, vidaus reikalų ministras rugpjūtį pranešė rengiantis įstatymo pataisas, siūlančias keisti šaunamojo ginklo naudojimo tvarką pareigūnams.
Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą šaunamieji ginklai ar sprogmenys gali būti panaudoti tik išimtinais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina, kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei, sveikatai, valstybės sienos apsaugai, nacionaliniam saugumui svarbioms įmonėms, įrenginiams, turtui.
Pareigūnas turi teisę panaudoti ginklą atremiant ginkluotą įsiveržimą į valstybės teritoriją, atremiant ginkluotus diplomatinių ar valstybinių įstaigų užpuolimus, gindamasis ar gindamas kitą nuo tiesiogiai gyvybei ar sveikatai pavojingo kėsinimosi, išlaisvindamas įkaitus, užkirsdamas kelią teroro aktui.
person Martyna Pikelytė (ELTA)
Stiprus miško gaisras siautėja Turkijos pietvakarinėje Muhlos provincijoje, kurį kursto stiprūs vėjai. Gaisras veikia kaimyninius rajonus, dėl ko teko evakuoti tris namus, galvijus ir avis. Gaisro gesinimo darbai vyksta tiek iš oro, tiek ant žemės, įtraukiant septynis lėktuvus, 13 sraigtasparnių, 32 gaisriniai automobiliai ir 232 gelbėjimo tarnybų darbuotojai.arrow_forward
Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi pareiškė, kad buvusio prezidento Basharo Al Assado valdymo laikais įkurtas slaptas objektas Sirijoje buvo pritaikytas branduoliniams ginklams. Nors dabartinė Sirijos vyriausybė bendradarbiauja su TATENA, siekdama ištirti B. Al Assado laikų branduolinę programą, Iranas su ja nebendradarbiauja. R. Grossi teigimu, skaidrus Sirijos požiūris padėjo šaliai atkurti santykius su kitomis valstybėmis.arrow_forward
Atstovė Rusijos užsienio reikalų ministerijai Marija Zacharova pareiškė, kad Rusija pasilieka teisę planuoti ginklų „kovinį panaudojimą“ prieš Norvegiją, atsižvelgdama į į šią šalį pristatytus JAV raketų kompleksus.
Reakcija seka po Norvegijoje vykusių NATO pratybų „Operation Atlantic City“, per kurias JAV karinės jūrų pajėgos perkėlė raketų paleidimo modulį į Trondheimo regioną Norvegijoje.
Zacharova perspėjo, kad JAV kompleksų dislokacijos vietos ir jų valdymo centrai tampa prioritetiniais taikiniais ginkluoto konflikto atveju.arrow_forward
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad dėl Grenlandijos ateities turi spręsti tik Grenlandija ir Danija. Ji taip pat paskelbė apie 200 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) investicijas Grenlandijoje. EK pirmininkė pristatė ES ir Grenlandijos partnerystės paketą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama ryšių infrastruktūrai, švariai energetikai ir ypatingos svarbos žaliavoms.arrow_forward