EK pirmininkė: dėl Grenlandijos ateities turėtų spręsti tik ji pati ir Danija
Politika ES politika Užsienio investicijos Energetika Ursula von der Leyen Grenlandija Europos Sąjunga
Nūkas, rugsėjo 7 d. (AFP-ELTA).
Dėl Grenlandijos ateities turėtų spręsti tik ji pati ir Danija, pirmadienį pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen. Ji taip pat paskelbė apie 200 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) investicijas šioje Arkties vandenyno saloje.
Baigdama dviejų dienų vizitą Danijos autonominės teritorijos sostinėje Nūke U. von der Leyen pabrėžė, kad „dėl Grenlandijos ateities turi spręsti Grenlandijos ir Danijos žmonės, ir niekas kitas“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau šiais metais tvirtino, kad Vašingtonui būtina kontroliuoti Grenlandiją nacionalinio saugumo sumetimais, nors galiausiai atmetė galimybę ją aneksuoti jėga.
„Teritorinis vientisumas, suverenitetas, sienų neliečiamumas – tai pagrindiniai tarptautinės teisės principai“, – spaudos konferencijoje kartu su Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen ir Grenlandijos premjeru Jensu Frederiku Nielsenu sakė U. von der Leyen.
EK pirmininkė taip pat paskelbė apie ES ir Grenlandijos partnerystės paketą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama trims strateginiams prioritetams – ryšių infrastruktūrai, švariai energetikai ir ypatingos svarbos žaliavoms.
„Tai 200 mln. eurų naujų investicijų Grenlandijai šiems ir kitiems metams“, – sakė U. von der Leyen.
Naujuoju paketu, kuris papildo dvigubai padidintą tiesioginę ES paramą Grenlandijai, siekiama paremti konkrečių projektų plėtrą.
Tarp jų – salos palydovinių pajėgumų stiprinimas, padėsiantis pagerinti interneto prieigą šiaurinėje ir rytinėje Grenlandijos dalyse.
person Marius Jakštas (ELTA)
Serbijos vyriausybė, vadovaujama ministro pirmininko, siūlo paleisti parlamentą siekiant sudaryti sąlygas spalio mėnesį surengti pirmalaikius rinkimus.
Šie rinkimai būtų atsakas į beveik dvejus metus trukusius antivyriausybinius protestus.
Prezidentas Aleksandras Vučičius ir ministras pirmininkas Džuro Macutas pasiūlė šį sprendimą vyriausybės posėdžio metu.arrow_forward
Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas teigia, kad Rusija neparodo susidomėjimo taika ir karo Ukrainoje nutraukimu. \nJAV pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Steve‘as Witkoffas pradėjo derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu dėl karo su Rusija pabaigos. \nJAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia, kad jo pasiuntiniai veža pasiūlymą, kaip nutraukti karo veiksmus.arrow_forward
Ukrainos generalinis prokuroras Ruslanas Kravčenka pareiškė, kad nesvarsto atsistatydinimo, tačiau yra pasirengęs tai padaryti, jei to reikalautų Aukščiausioji Rada. Tai pasakė kalbėdamasis su žurnalistais, atsakydamas į klausimus apie galimą atsistatydinimą ir situaciją su sulaikytu tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus viršininko pavaduotoju Serhijų Kropyvą.
Specializuota kovos su korupcija prokuratūra ir Ukrainos nacionalinis kovos su korupcija biuras pranešė, kad, vykdydami operaciją „Carthage“, išaiškino nusikalstamą organizaciją, kuri sistemingai ėmė kyšius ir sukčiavimo telefonu skambučių centrų dangstymu.
Aukštasis kovos su korupcija centras nurodė suimti S. Kropyvą, kuris yra kaltinamas sukčiavimo telefonu skambučių centrų dangstymu, o kaip alternatyva sulaikymui nustatytas 120 mln. grivinų (2,3 mln. eurų) užstatas.arrow_forward
Pirmadienį premjeras Mindaugas Sinkevičius susitiko su Europos Sąjungos užsienio politikos įgaliotine ir Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja Kaja Kallas, kuri viešėjo Vilniuje. Aptarė regiono saugumą, sienų stiprinimą ir hibridines grėsmes.
Premjeras teigė, kad Lietuva tikisi EK supratimo dėl iššūkių, kuriuos patiria Rytų flango valstybės, ir nori, kad šių valstybių interesai būtų girdimi formuojant 2028–2034 metų finansinę perspektyvą.
M. Sinkevičius pabrėžė, kad Lietuva susiduria su instrumentalizuota migracija tiek iš Baltarusijos pusės kertant Lietuvos-Baltarusijos sieną, tiek taip pat antrinę migraciją iš Latvijos pusės.arrow_forward