Migracijos departamento direktorė: užsieniečių įdarbinimo kvotų sistema pasiteisino
Politika Imigracijos politika Darbo rinka Demografija Migracijos departamentas Valstybės duomenų agentūra
Vilnius, rugsėjo 1 d. (ELTA).
Migracijos departamento direktorė Indrė Gasperė sako, kad užsieniečių įdarbinimo kvotų sistema pasiteisino, o diskusijose dėl kvotos dydžio reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad didelė dalis užsieniečių, anksčiau atvykusių į Lietuvą, šalyje lieka ir jų leidimai pratęsiami nenaudojant naujos kvotos.
„Esame suskaičiavę, kiek migrantų atvyko ir neišvyko. Šiais metais pakeisti leidimai (gyventi – ELTA), kuriems nenaudojama kvota – 38 tūkst. Tai čia atsakant į klausimą, kur dingo tie, kurie anksčiau atsivežti – tie anksčiau atsivežti lieka, jiems nenaudojama kvota“, – antradienį LRT radijui sakė I. Gasperė.
Anot jos, dabartinis teisinis reguliavimas numato aiškią ribą, todėl kasmet iš naujo svarstyti kvotos dydį nėra tikslinga.
„Pati kvotų sistema, manau, kad pasitvirtino, nes yra numatyta, kad kvota negali būti didesnė nei 1,4 proc. visų nuolatinių šalies gyventojų. Ta riba yra nustatyta ir manau, kad kiekvienais metais daryti polemikas Trišalei tarybai yra netikslinga“, – teigė Migracijos departamento vadovė.
„Kartais svarbu yra ir teisinio reguliavimo pastovumas, nes jį nuolat keisti irgi yra žalinga. Jei yra nustatyta, kad ne daugiau nei 1,4 priaugimas prie visų gyventojų – mes manome, kad ta riba yra nustatyta teisingai“, – pridūrė ji.
I. Gasperės teigimu, vertinant Lietuvos migracijos politiką taip pat reikėtų kelti klausimą ne vien dėl į šalį atvykstančių darbuotojų skaičiaus, bet ir dėl jų kvalifikacijos.
„Kas liečia faktą, kad esame trečiųjų šalių darbuotojų traukos centras – turime žiūrėti ne į tai, kodėl pritraukiame juos, o į tai, kodėl nepritraukiame aukštos kvalifikacijos ir pridėtinės vertės darbuotojų“, – sakė ji.
Anot I. Gasperės, aukštos kvalifikacijos specialistams Lietuva kol kas nėra pakankamai patraukli dėl santykinai žemo darbo užmokesčio.
„Mūsų visų atlyginimai yra žemi, lyginant su Europos Sąjunga, todėl aukštos kvalifikacijos darbuotojams nesame traukos centru. Tad nesakykime, kad pritraukiame tik tokius – kažkada pritrauksime ir aukštesnės kvalifikacijos asmenis, kai visų lietuvių atlyginimai bus aukštesni“, – teigė Migracijos departamento direktorė.
Kartu ji pabrėžė, kad migracijos politikos griežtinimas neturėtų tapti tikslu savaime, nes pernelyg griežti ribojimai gali turėti neigiamų pasekmių verslui.
„Migracijos politikos griežtinimas yra kelias, tačiau negalime jos tiek griežtinti, kad jau verslas persikeltų į kitas šalis“, – sakė I. Gasperė.
Jos teigimu, Lietuvai būtina ieškoti pusiausvyros tarp migracijos kontrolės ir verslo poreikių, ypač atsižvelgiant į tarptautinio transporto sektoriuje susiklosčiusią situaciją.
„Turime daryti proporcingą migracijos kontrolę, o ne vien tik griežtinti ir esą taip apsisaugoti“, – pabrėžė ji.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, 2026 metams buvo patvirtina 24,7 tūkst. užsieniečių įdarbinimo kvota – tai sudarė 0,9 proc. nuo Valstybės duomenų agentūros 2025 m. liepos 1 d. skelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio (2,9 mln.)
Anot SADM, kvota nustatoma remiantis Užimtumo tarnybos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze.
Pasibaigus kvotai leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu gali būti išduotas, jei užsieniečiui mokamas darbo užmokestis sudaro ne mažiau kaip 1,2 bruto darbo užmokesčio dydžio, arba jei darbas priskiriamas aukštą pridėtinę vertę kuriančioms profesijoms, ne mažiau kaip 1 bruto darbo užmokesčio dydžio.
Lietuva užsieniečių įdarbinimo kvotą šiemet išnaudojo jau liepą.
Transporto ir vežėjų atstovai dėl to skundėsi ir teigė, jog sektoriuje gali likti neįdarbinti apie 10 tūkst. vairuotojų.
Tarptautinis transporto ir logistikos aljansas (TTLA) skaičiavo, kad dėl to Lietuva gali negauti apie 650 mln. eurų eksporto pajamų ir 85 mln. eurų su darbo vietomis susijusių mokesčių.
person Vygantas Tuzas (ELTA)
Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras pareiškė, kad ukrainietiški dronai vėl įskrido į šalies oro erdvę, atkreipdami dėmesį į būtinybę didinti paramą Ukrainai. Jis akcentavo, kad šis incidentas išryškina svarbą toliau remti Ukrainą ir aprūpinti ją oro gynybos pajėgumais. H. Pevkuras taip pat paragino stiprinti gynybinius pajėgumus ir pasiųsti aiškią žinią Maskvai apie sąjungininkų vienybę.arrow_forward
Saulės energijos jėgainės Kinijoje pirmą kartą aplenkė anglimis kūrenamas elektrines ir tapo didžiausiu šalies elektros šaltiniu, antradienį pranešė nacionalinė energetikos institucija.\nLiepos pabaigoje fotovoltinių sistemų įrengtoji galia siekė 1 286 gigavatų (GW), todėl jos tapo didžiausia elektros energijos gamybos forma, o anglimis kūrenamų elektrinių įrengtoji galia siekė 1 285 GW.\nNepaisant šių pokyčių, fotovoltinių sistemų plėtra lėtėja, nes šių metų sausio–liepos mėnesiais Kinija įdiegė 62 proc. mažiau saulės energijos pajėgumų nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.arrow_forward
Suderinta metinė infliacija Lietuvoje rugpjūtį siekė 5,8 proc. ir buvo didžiausia tarp euro zonos valstybių. Palyginti su liepa, metinės infliacijos tempas paspartėjo 0,4 proc. punkto, o prieš metus, šis rodiklis sudarė 3,6 proc.
Po Lietuvos didžiausią metinę infliaciją rugpjūtį fiksavo Kipras, Bulgarija, Ispanija ir Belgija, o kitose Baltijos šalyse kainos augo lėčiau.
Visoje euro zonoje metinė infliacija rugpjūtį siekė 3,3 proc., o didžiausią metinį kainų augimą fiksavo energetikos sektorius.arrow_forward