Estijos gynybos ministras sako, kad į šalies oro erdvę vėl įskrido ukrainietiški dronai
Politika Ukrainos dronas Estijoje Dronai Gynyba Tarptautiniai santykiai Ukraina Estija Maskva
Dublinas, rugsėjo 1 d. (Ukrinform-ELTA).
Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras pareiškė, kad į šalies oro erdvę vėl įskrido ukrainietiški dronai, ir akcentavo, jog šis incidentas atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu didinti paramą Ukrainai, be kita ko, tiekiant oro gynybos sistemas.
Kaip praneša „Ukrinform“ korespondentas, H. Pevkuras šias pastabas išsakė žurnalistams prieš neformalų Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikimą Airijoje.
H. Pevkuras teigė, kad prieš kelias valandas į Estijos oro erdvę įskrido ukrainietiški dronai. Jis pažymėjo, kad Estija buvo pasiruošusi tokiam incidentui ir kad padėtį stebėjo NATO lėktuvai. Laimei, pasak jo, nenukentėjo nei žmonės, nei Estijos teritorija.
Anot ministro, šis incidentas parodo, kad karo padariniai vis labiau artėja. Jis pabrėžė, kad tai atkreipia dėmesį, kaip svarbu toliau remti Ukrainą ir aprūpinti ją oro gynybos pajėgumais.
Paklaustas apie hibridinių išpuolių atrėmimą Europoje, H. Pevkuras paragino stiprinti gynybinius pajėgumus ir pasiųsti aiškią žinią Maskvai apie sąjungininkų vienybę. Jis tvirtino, kad šalys turi stiprinti savo pajėgumus, ypač oro gynybos srityje, ir aiškiai parodyti Rusijai, jog sąjungininkės yra vieningos.
H. Pevkuras sakė, kad hibridiniai išpuoliai neseniai pasiekė naują lygį. Jis kalbėjo apie incidentą Leipcige, Vokietijoje, bei išpuolį prieš vieną iš didžiausių Estijos gynybos pramonės įmonių. Jis nurodė, kad prokurorai tiria pastarąjį atvejį ir kad Estija bendradarbiauja su Latvija, nes nusikaltėliai atvyko iš Latvijos.
Pasak H. Pevkuro, Rusija išbando Šiaurės Atlanto sutarties 5-ojo straipsnio aktyvavimo slenkstį ir bando nustatyti, kur yra „plona raudonoji linija“. Jis sakė, kad būtent todėl sąjungininkės turi aiškiai pademonstruoti, jog yra vieningos ir veiks išvien.
Tuo pačiu H. Pevkuras paragino laikytis rimties ir nereaguoti perdėtai, akcentuodamas būtinybę atskirti nusikalstamas veikas nuo karinių išpuolių.
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna anksčiau pareiškė, kad Ukrainos dronai, kuriuos nuo kurso nukreipė Rusijos elektroninės karybos sistemos ir kurie įskrido į NATO teritoriją, yra kaina, kurią verta mokėti už Rusijos naftos perdirbimo gamyklų ir karinių bazių sunaikinimą. Jis pridūrė, kad Estija neprašys Ukrainos nutraukti tokias atakas.
person Lina Linkevičiūtė (ELTA)
Ukrainos oro gynyba neutralizavo penkias balistines raketas, penkias sparnuotąsias raketas ir 187 dronus, kuriais Rusija atakavo Ukrainą nuo pirmadienio vakaro. Pagrindinės atakų taikinys buvo Odesos ir Kyjivo sritys. Atakas sėkmingai atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.arrow_forward
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys antradienį vyksta į Airiją, kur dalyvaus neformaliame ES užsienio reikalų ministrų susitikime. Susitikime bus aptariama politinė, karinė ir finansinė parama Ukrainai, energetinio atsparumo didinimas ir pasirengimas Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai. Taip pat bus svarstomas ES bendros užsienio ir saugumo politikos veiksmingumo stiprinimas kintančiame geopolitiniame kontekste.arrow_forward
Antradienį įsigaliojo Seimo balandžio mėnesį priimtos Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisos, leisiančios gyventojams gauti pensiją už ilgesnį praleistą laikotarpį. Pakeitimai numato, kad jei dėl senatvės pensijos žmogus nesikreipė ir jos negavo, laikoma, kad senatvės pensijos skyrimas atidėtas ir jam išmokama pensija didės 8 procentais už kiekvienus pilnus metus, kai pensija priklausė, tačiau nebuvo mokama. Pataisas inicijavęs Seimo narys Linas Kukuraitis mano, kad nauja tvarka bus socialiai teisingesnė.arrow_forward
Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ 2027 m. vasaros sezono metu planuoja siūlyti aštuonis tiesioginius maršrutus iš Vilniaus į pagrindinius Europos miestus, taip pat skrydžius iš Palangos į Rygą ir Amsterdamą.
Nuo 2027 m. kovo pabaigos iki spalio pabaigos „airBaltic“ vykdys 8 tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Rygą, Amsterdamą, Taliną, Paryžių, Miuncheną, Diuseldorfą, Hamburgą ir Lisaboną.
Bendrovės teigimu, tai užtikrins patogų susisiekimą su 57 tiesioginėmis kryptimis iš Rygos, kurias „airBaltic“ siūlys 2027 m. vasaros sezonu Europoje ir už jos ribų.arrow_forward