Budrys vyksta į Airiją: dalyvaus neformaliame ES užsienio reikalų ministrų susitikime

Politika ES politika Tarptautiniai santykiai Geopolitika Kęstutis Budrys Ukraina ES

Vilnius, rugsėjo 1 d. (ELTA).

Antradienį užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys vyksta į Airiją, kur dalyvaus neformaliame ES užsienio reikalų ministrų susitikime (Gymnich).

Kaip praneša Užsienio reikalų ministerija (URM), Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste ministrai aptars politinės, karinės ir finansinės paramos Ukrainai stiprinimą, taip pat energetinio atsparumo didinimą, siekiant padėti Ukrainos gyventojams atlaikyti Rusijos bandymus žiemą palikti juos be šilumos bei elektros energijos. 

Taip pat bus aptartas pasirengimas artėjančiai Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai – diskutuojama apie veiksmus, reikalingus laivybos laisvei Juodojoje jūroje užtikrinti bei užkirsti kelią Rusijai eksportuoti iš okupuotų Ukrainos teritorijų pagrobtus grūdus.

Skelbiama, kad šioje sesijoje taip pat dalyvaus Islandijos, Jungtinės Karalystės, Kanados, Norvegijos, Šveicarijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai.

Ministrai taip pat aptars ES bendros užsienio ir saugumo politikos veiksmingumo stiprinimą kintančiame geopolitiniame kontekste, siekiant užtikrinti nuoseklų ir efektyvų ES vaidmenį tarptautinėje arenoje. Be to, tsižvelgiant į iššūkius tarptautiniam saugumui, taip pat žadama aptarti padėtį Artimųjų Rytų regione.

Neformalūs ES užsienio reikalų ministrų susitikimai  (Gymnich) tradiciškai rengiami kas pusmetį ES Tarybai pirmininkaujančioje valstybėje narėje.

person ELTA (ELTA)

Bendrovės „Maxima LT“ Pirkimų departamento vadovės pareigas pradės eiti Aurelija Simutė, o Prekybos departamentui vadovaus Neda Vitkauskė. Šiuo metu Pirkimų departamentui vadovaujantis Marius Tilmantas nusprendė palikti bendrovę po dvylikos veiklos metų.\nDėl šių pokyčių, keisis ir „Maxima LT“ valdyba - iš jos narių atsistatydina M. Tilmantas, o naująją valdybos nare nuo rugsėjo 12 d. tapo A. Simutė.\nNaująją „Maxima LT“ valdybą nuo rugsėjo 12 d. sudarys keturi nariai: Jolanta Bivainytė, Kristupas Buzys, Vilius Rimkus ir A. Simutė.arrow_forward

Rgs 01d. access_time15:29

Per tris vasaros mėnesius rusų okupantų pajėgos neteko 124 170 karių, iš jų daugiau nei 42 tūkst. buvo prarasti rugpjūčio mėnesį, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo spaudos tarnyba. Per birželį, liepą ir rugpjūtį priešas patyrė didesnius nuostolius nei per atitinkamą pavasario laikotarpį, sukurdamas 25,8 proc. daugiau gyvosios jėgos nuostolių. Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą, iki 2026 m. rugsėjo 1 d. Rusijos ginkluotosios pajėgos neteko maždaug 1 489 640 karių.arrow_forward

Rgs 01d. access_time15:21

87-ųjų Antrojo pasaulinio karo pradžios metinių minėjimas vyko Gdansko Vesterplatės pusiasalyje, kuriame dalyvavo Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis, ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ir krašto apsaugos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas. Nawrockis pabrėžė, kad Lenkija privalo ir toliau „suvokti“ tiesą apie Antrąjį pasaulinį karą, o Tuskas paragino Lenkijos sąjungininkus toliau remti karo nuniokotą Ukrainą. Nawrockis ir Tuskas savo kalbose pabrėžė, kad Vesterplatė yra Lenkijos kovinės dvasios simbolis ir ragino visą laisvą pasaulį parodyti solidarumą su Ukraina.arrow_forward

Rgs 01d. access_time15:13

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas per kasmetinį renginį, skirtą paminėti Vokietijos invaziją į Lenkiją 1939 m., paragino Vakarus rodyti solidarumą su Ukraina.\nPremjeras priminė 80 mln. Antrojo pasaulinio karo aukų, 6 mln. žuvusių Lenkijos piliečių ir „beveik visų Europos žydų išžudymą, kurį vykdė beprotybės apimti naciai“. D. Tuskas taip pat įspėjo dėl „rudosios agresijos ir paniekos bangos“ atgimimo Europoje ir JAV.\nDešinysis prezidentas Karolis Nawrockis pakartojo savo reikalavimus, kad Vokietija sumokėtų reparacijas už žalą, kurią Lenkija patyrė per Antrąjį pasaulinį karą.arrow_forward

Rgs 01d. access_time15:13