Tuskas: privalome padėti Ukrainai išlikti

Politika agresija prieš Ukrainą Tarptautiniai santykiai Konfliktai Geopolitika Donaldas Tuskas Ukraina Vokietija

Varšuva, rugsėjo 1 d. (dpa-ELTA).

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas per kasmetinį renginį, skirtą paminėti Vokietijos invaziją į Lenkiją 1939 m., paragino Vakarus rodyti solidarumą su Ukraina.

„Šiandien iš Vesterplatės garsiai šaukiame visam laisvajam pasauliui: būkite solidarūs, privalome padėti Ukrainai išlikti!“ – sakė jis prie Vesterplatės monumento Gdanske. Ateinantys mėnesiai, ruduo ir žiema gali būti lemiami Ukrainos nepriklausomybei, Lenkijos bei laisvojo pasaulio likimui, kalbėjo D. Tuskas.

Jis taip pat įspėjo dėl „rudosios agresijos ir paniekos bangos“ atgimimo Europoje ir JAV. Premjeras priminė 80 mln. Antrojo pasaulinio karo aukų, 6 mln. žuvusių Lenkijos piliečių ir „beveik visų Europos žydų išžudymą, kurį vykdė beprotybės apimti naciai“.

Turėdamas omenyje 1938 m. rugsėjo mėn. sudarytą Miuncheno susitarimą, kuriuo didžiosios valstybės palaimino Čekoslovakijos Sudetų krašto perleidimą nacistinei Vokietijai, Lenkijos premjeras pabrėžė: „Negalime kartoti tuometinių klaidų, Miuncheno scenarijus neturi pasikartoti – ta siaubinga, bejėgiška politika, kai nuolaidžiaujama blogiui“.

Dešinysis prezidentas Karolis Nawrockis pakartojo savo reikalavimus, kad Vokietija sumokėtų reparacijas už žalą, kurią jo šalis patyrė per Antrąjį pasaulinį karą.

„Iš čia, iš Vesterplatės, kreipiuosi į Vokietijos kanclerį ir vokiečių tautą: išspręskime reparacijų ir žalos atlyginimo klausimą – siekdami istorinės teisingumo, bet taip pat ir ateities labui“.

Vokietijos požiūriu, Vokietijos suvienijimo sutartys galutinai išsprendė šį klausimą, pagal Lenkijai reparacijos nepriklauso. 

1939 m. rugsėjo 1 d. užpuldama Lenkiją, nacistinė Vokietija sukėlė Antrąjį pasaulinį karą. Per vieną pirmųjų mūšių Vokietijos karo laivas apšaudė Lenkijos karinį postą Vesterplatėje Gdanske.

person Rasa Strimaitytė (ELTA)

Naujausi „Ipsos“ nuomonės tyrimo instituto duomenys rodo, kad dauguma amerikiečių nepritaria prezidento Donaldo Trumpo įvestiems muitams Kanados prekėms ir Ontarijo ežero pervadinimui į Amerikos ežerą. Tik 20 proc. apklaustųjų remia muitus, o 57 proc. pasisako prieš, o nepritarimas ežero pervadinimui dar didesnis - teigiamai įvertino tik 14 proc., o 63 proc. buvo prieš. D.Trumpas ne kartą šaipėsi iš ilgametės sąjungininkės Kanados ir grasino ją aneksuoti ir paversti 51-ąja JAV valstija.arrow_forward

Rgs 01d. access_time16:12

Rugpjūtį Vilniaus nekilnojamojo turto rinkoje buvo daugiau nei 6 tūkst. butų, per mėnesį parduoti 368 būstai, rodo „Realco“ duomenys. Būsto kvadratinis metras sostinėje vidutiniškai kainavo 4,2 tūkst. eurų. Daugiausia butų per šį laikotarpį buvo nupirkta Pašilaičiuose - 55 būstai.arrow_forward

Rgs 01d. access_time16:15

Sunkvežimio avarija pietų Lenkijos greitkelyje A1 netoli Mikanovo kaimo nusinešė keturių greitkelio priežiūros tarnybos darbuotojų gyvybes, o dar keturi žmonės buvo sunkiai sužeisti. Pasak policijos, avarijos metu sunkvežimio vairuotojas taranavo techninės priežiūros transporto priemonės galą, o pats vairuotojas buvo sulaikytas. Policija ir tyrėjai dar nežino avarijos priežasties, tačiau pranešė, kad sunkvežimio vairuotojo organizme alkoholio nenustatyta.arrow_forward

Rgs 01d. access_time16:08

Antradienį, rugsėjo 1 d., mažiausiai devyniuose Rusijos regionuose buvo evakuotos mokyklos, vaikų darželiai, ligoninės ir muziejai po virtinės melagingų pranešimų apie pastatuose padėtus sprogmenis. Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenko teigė, kad dešimt mokyklų, vaikų darželių ir ligoninių gavo melagingus pranešimus apie bombas Mokslo ir žinių dieną. Melagingus pranešimus apie bombas gavo daugiau nei 100 institucijų, o Maskvoje mažiausiai keturi muziejai, įskaitant A. Puškino valstybinį dailės muziejų, evakuavo lankytojus arba laikinai užsidarė.arrow_forward

Rgs 01d. access_time16:16