Matas Laukevičius. Aštrėjanti geopolitika kelia naujus išbandymus finansų rinkoms

Vilnius, kovo 17 d. (ELTA).

Pastarosiomis savaitėmis pasaulio finansų rinkos vis aiškiau pradeda jausti Vidurio Rytų konflikto pasekmes. Sparčiai brangstanti energija didina stagfliacijos riziką ir kelia spaudimą akcijų rinkoms nuo JAV iki Azijos. Nors ekonominiai rodikliai kai kuriose šalyse rodo atsparumą, investuotojai vis dažniau vertina platesnį rizikų spektrą – nuo galimo infliacijos šoko iki lėtėjančio ekonomikos augimo ženklų JAV. 

JAV akcijų rinkos: ramybė gali būti apgaulinga

Auganti įtampa Vidurio Rytuose investuotojams priminė galimą stagfliacijos scenarijų, o kai kuriais aspektais dabartinė situacija vertinama netgi kaip kelianti didesnes rizikas nei  2025 m. balandžio tarifų eskalacija, kuri tuomet iššaukė greitą neigiamą rinkos reakciją. Tai privertė JAV prezidentą Donaldą Trumpą atsitraukti ir peržiūrėti savo strategiją, tačiau šį kartą geopolitinė įtampa jau įgavusi realią formą ir nėra lengvai atšaukiama vienu politiniu sprendimu.

Nepaisant nerimo ženklų, JAV akcijų rinkos reakcija kol kas palyginti santūri. Net ir po daugiau nei 5 proc. Japonijos „Nikkei 225“ kritimo vienos prekybos sesijos metu pagrindinis JAV indeksas „S&P 500“ prekybos pradžioje buvo sumažėjęs tik apie 1,1 proc. Analitikai tai aiškina santykinai didesniu JAV ekonomikos atsparumu ir mažesne priklausomybe nuo importuojamos energijos. Tačiau ši ramybė gali būti apgaulinga ir slėpti didesnes ilgalaikes rizikas – nuo galimų darbo rinkos silpnėjimo ženklų iki didelių skolų, susijusių su investicijomis į dirbtinį intelektą, taip pat išpirkimų ir įsipareigojimų nevykdymo privačiose rinkose. 

Per pastarąsias dvi savaites „Dow Jones“ indeksas krito 4,8 proc., „S&P 500“ sesiją baigė 3,62 proc. kritimu, o technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ smuktelėjo 2,8 proc.

JAV makroekonominiai rodikliai siunčia mišrius signalus

Makroekonominiai rodikliai siunčia mišrius signalus. JAV vasario mėnesio paslaugų sektoriaus PMI rodiklis pakilo iki 56,1 punkto – aukščiausio lygio nuo 2022 m. vasaros. Verslo aktyvumo indeksas pasiekė 59,9 punkto, o naujų užsakymų rodiklis pakilo iki aukščiausio lygio nuo praėjusių metų rudens. Užimtumo komponentas taip pat pagerėjo, o kainų spaudimo rodiklis netikėtai sumažėjo. Šie duomenys sustiprino investuotojų lūkesčius, kad dirbtinis intelektas gali paskatinti produktyvumo augimą be reikšmingo infliacijos pagreitėjimo.

Vis dėlto Federalinio rezervų banko (FED) pareigūnai išlieka atsargūs. Thomas Barkinas vadovaujantis Ričmondo FED, pažymėjo, kad pinigų politikos reakcija į konfliktą priklausys nuo to, ar energijos kainų šokas bus laikinas, ar turės ilgalaikių pasekmių infliacijai. Artimiausias JAV Centrinio Banko posėdis greičiausiai vėl baigsis sprendimu nekeisti palūkanų normų – politikos formuotojai nori įsitikinti, kad infliacijos mažėjimo procesas yra tvarus. Jie iš esmės taip pat pritaria nuomonei, kad darbo rinka stabilizuojasi, o tai dar labiau sustiprina jų atsargumą dėl tolesnio palūkanų normų mažinimo po trijų sumažinimų 2025 m. pabaigoje. 

Klausimų kelia ir darbo rinkos duomenys. Vasario mėnesį JAV darbo vietų skaičius sumažėjo 92 tūkst., o nedarbo lygis nežymiai padidėjo. Nors tai dar nėra reikšmingas ekonomikos silpnėjimo signalas, kai kurie ekonomistai pažymi, kad tai gali būti pirmasis ženklas apie darbo rinkos lėtėjimą.

Kiti JAV ekonominiai rodikliai buvo silpnesni: ketvirtojo ketvirčio JAV BVP augimas buvo pakoreguotas žemyn iki 0,7 proc., o ilgalaikio vartojimo prekių užsakymų ir kapitalo išlaidų duomenys nepateisino rinkos lūkesčių. Taip pat pablogėjo vartojimo ir eksporto rodikliai. 

Investuotojų nerimą padidino ir įvykiai privataus kredito rinkoje. Turto valdymo milžinė „BlackRock“ nurašė suteiktą 25 mln. JAV dolerių paskolą, kurios vertė dar prieš tris mėnesius buvo vertinama nominalia verte. Šis atvejis atgaivino diskusijas apie rizikas sparčiai išaugusioje privataus kredito rinkoje, kurios dydis jau siekia apie 2 trilijonus dolerių. 

Valiutų rinkose energetikos šokai darosi vis žalingesni 

Valiutų rinkose energetikos šokai darosi vis žalingesni. Jungtinėms Valstijoms tapus grynąja energijos eksportuotoja, doleris iš dalies prarado tradicinę amortizatoriaus funkciją ir vis dažniau šoką pastiprina. Augančios naftos kainos pagerina JAV prekybos balansą ir kartu didina dolerio paklausą. Kadangi dauguma žaliavų pasaulinėje prekyboje kotiruojamos doleriais, stipresnė JAV valiuta dar labiau padidina energijos kainas kitų šalių valiutomis. Tai sugriežtina finansines sąlygas pasaulyje ir padidina stagfliacijos riziką energijos importuotojams.

Tokiomis sąlygomis alternatyvos doleriui tampa ribotos. Pagrindinės rezervinės valiutos – euras, svaras sterlingas ir Japonijos jena – priklauso ekonomikoms, kurios išlieka didelės energijos importuotojos. Dėl to geopolitinių sukrėtimų metu kapitalas dažnai grįžta į JAV valiutą.

Per pastarąsias dvi savaites euras susilpnėjo apie 2,3 proc. ir stabilizavosi ties 1,14 JAV dolerio lygiu. Svaras sterlingų susilpnėjo 1,3 proc. iki maždaug 1,32 dolerio, o Japonijos jena prarado apie 1,5 proc. vertės dolerio atžvilgiu ir buvo prekiaujama 159 už JAV dolerį.

Obligacijų rinkose per pastarąsias dvi savaites fiksuotas pajamingumų augimas. Dvejų metų JAV iždo obligacijų pajamingumas pakilo iki 3,7 proc., o 10 metų obligacijų pajamingumas padidėjo iki 4,26 proc.. Tuo metu Japonijos 10 metų obligacijų pajamingumas pakilo iki 2,26 proc.

Europoje – nerimas dėl galimo infliacijos šoko

Europa užsitęsusią įtampą Vidurio Rytuose irgi stebi su nerimu: vasarį metinė euro zonos infliacija augo 1,9 proc., palyginti su 1,7 proc. sausį, ir išsilaikė šiek tiek žemesnė, nei Europos Centrinio Banko (ECB) nustatytas 2 proc. tikslas. Pagrindinė infliacija pakilo iki 2,4 proc., todėl dėl kylančių energijos kainų susiduriant su infliacijos šoko grėsme ECB atidžiai stebi karo Irane eigą.

Dujų kainų šuolis taip pat kelia fiskalinės politikos intervencijų riziką, o tai gali neigiamai paveikti obligacijų kainas. Gamtinių dujų ateities sandorių vertė per paskutinį mėnesį šoktelėjo jau maždaug 60 proc., kaip tik Europai pradedant saugyklų papildymo sezoną. Jei didmeninės kainos išliks tokios aukštos, kyla rizika, kad reikės fiskalinio atsako, kuris galėtų dar labiau padidinti Europos obligacijų pajamingumus. 

2022 m. energetikos krizės metu ES vyriausybės paskelbė apie energetikos paramos priemones, kurių bendra suma, remiantis „Bruegel“ skaičiavimais, viršijo 500 mlrd. eurų, o didelė dalis jų buvo finansuojama didesniu skolinimusi. Toks atsakas padidino deficitą ir valstybės obligacijų emisijas tuo metu, kai palūkanų normos kilo, o tai prisidėjo prie didesnio pajamingumo ir atnaujinto jautrumo skirtumams kai kuriose euro zonos dalyse.

Didžiausias pavojus kyla didesnės skolos valstybėms narėms. Pavyzdžiui, Italija 2024 m. apie 45 proc. savo SGD importo įsigijo iš Kataro ir išlieka viena didžiausių euro zonos obligacijų emitentų. Dėl dujų kainų šuolio Rusijos karo prieš Ukrainą metu Italijos ir Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumo skirtumas išaugo iki daugiau nei 250 bazinių punktų. Šiuo metu skirtumas yra apie 64 baziniai punktai.

Komentaro autorius – „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas Matas Laukevičius.