Augustinavičius: prezidento iniciatyvos sulaukė verslo ir profsąjungų atstovų palaikymo

Vilnius, kovo 17 d. (ELTA).

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį su profesinių sąjungų bei verslo atstovais aptarė Lietuvai svarbiausias ekonomines aktualijas. Kaip teigia prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius, socialiniai partneriai išreiškė palaikymą valstybės vadovo iniciatyvoms kalbant apie demografijos problemų sprendimą bei šalies ekonomikos skatinimą.

Prezidentas šį susitikimą organizavo prieš išvyką į Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį.

„Aptartų temų sąrašas buvo platus –  Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) konkurencingumas, buvo aptarti prezidento siūlymai pavasario sesijai – dėl ekonomikos skatinimo, dėl gimstamumo bei migracijos. Valstybės vadovas siūlo spręsti įsisenėjusias struktūrines ekonomines problemas, tokias kaip brangi prieiga prie kapitalo, aukšta elektros kaina priemonei. Indėlių veiklinimo koncepcija jau pateikta konsultacijai Europos centriniam bankui (ECB)“, – antradienį po susitikimo Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo V. Augustinavičius.

„Apibendrinant, verslas ir profesinės sąjungos palaiko prezidento siekiamus tikslus ir iniciatyvas. Aišku, dėl tam tikrų detalių visada galima diskutuoti ir bus diskutuojama iki tada, kai įstatymai bus teikiami Seimui“, – tikino prezidento atstovas.

Anot V. Augustinavičiaus, su socialiniais partneriais buvo aptartas ir darbuotojų dirbtinio intelekto (DI) kompetencijų stiprinimas. 

Jis teigė, jog prezidentas mato didelį poreikį Lietuvoje investuoti ne tik į DI infrastruktūrą, bet ir darbuotojų gebėjimą naujais įrankiais naudotis. G. Nausėda tiki, kad šioje vietoje prisidėti gali ir verslas.

„Aptarta dar viena svarbi tema, kuri aktuali prezidentui – investicijos į darbuotojų kompetencijų stiprinimą, ypač į gebėjimus produktyviai pasinaudoti DI instrumentais“, – sakė valstybės vadovo patarėjas.

„Verta pastebėti, kad Lietuvoje didžioji dalis investicijų į DI apima investicijas į duomenis ir įrangą, kitaip sakant – infrastruktūrą. Todėl, kitas svarbus žingsnis, kuris buvo aptartas – turime didinti investicijas į įgūdžius. Prezidentas paprašė socialinių partnerių pagalvoti, kaip verslas bei valstybė galėtų paskatomis padidinti šalies darbuotojų skaitmeninių kompetencijas DI eroje“, – tikino V. Augustinavičius.

Profsąjungų atstovė: svarbu, kad DI nedidintų atskirties tarp regionų ir didmiesčių

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) vadovė Dalia Jakutavičė tuo metu pabrėžė, jog asociacijai itin svarbu, kaip DI paveiks darbuotojų vaidmenis ir kaip tai bus integruota į jų veiklą. Anot jos, siekiant didinti dirbančių gyventojų kompetencijas su naujausiais įrankiais, svarbu akcentuoti regionų įtraukimą į šį procesą.

„Mums, profesinėms sąjungos, yra labai aktualu, kaip DI srityje bus pasielgta ir kaip darbuotojai integruosis į šią sistemą. Mes išreiškėme pageidavimą, kad būtų organizuota bendra sistema, kaip mokyti darbuotojus naudotis DI įrankiais. Ypatingai svarbu neatskirti regionų darbuotojų, nes mes baiminamės, jog dėl šios srities gali didėti atskirtis tarp didelių miestų ir regionų“, – žurnalistams sakė D. Jakutavičė.

Kalbant apie migraciją Lietuvoje, profsąjungų atstovė teigia pastebinti, jog pastaruoju metu dažnėja migrantų iš trečiųjų šalių priverstinio darbo bei išnaudojimo atvejai. Pasak D. Jakutavičės, tokie pažeidimai turėtų būti stebimi atidžiau ir vertinami griežčiau.

„Profsąjungos išsakė pageidavimą, kad didelis dėmesys turėtų būti atkreiptas į darbdavius, kurie išnaudoja trečiųjų šalių piliečius. Manome, kad galėtų būti taikoma griežtesnė atsakomybė arba apribota galimybė atsivežti trečiųjų šalių piliečius, jei yra pradėti ikiteisminiai tyrimai arba priimtos teismo nutartys dėl darbuotojų išnaudojimo“, – aiškino LPSK vadovė.

Pramonininkų atstovas: daugumai iniciatyvų verslas tikrai pritaria

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad daugumai prezidento iniciatyvų verslas pritaria. 

„Džiaugiamės tuo, kad iš teorinių pašnekesių mes pereiname prie praktinių“, – žurnalistams Prezidentūroje sakė jis.

Anksčiau skelbta, kad pavasario sesijoje prezidentas Seimui siūlys būdus didinti Lietuvos ekonomikos augimą – teiks projektus, kurie leis į ekonomiką įlieti daugiau gyventojų sąskaitose laikomų lėšų, taip pat per ateinančius metus pramonės bendrovėms sudarys sąlygas elektros energiją rinkoje įsigyti pigiau.

Parlamentui bus teikiamas Prezidentūros jau anksčiau įgarsintas siūlymas per nacionalinį plėtros banką ILTE labiau įveiklinti gyventojų einamosiose sąskaitose laikomas lėšas – teikiamas Indėlių įveiklinimo įstatymas.

„Dėl prieigos prie kapitalo – iniciatyva labai nebloga. Žiūrint į geruosius pavyzdžius iš ES, šiuo atveju, Prancūzijos, su adaptacijomis yra noras įveiklinti mūsų žmonių indėlius.(...) Akivaizdu, kad tai leis įlieti papildomą kapitalą į mūsų ekonomiką, (...) tai tikrai yra labai puiki iniciatyva ir tikimės, kad per pavasario (Seimo – ELTA) sesiją pavyks ją paleisti ir įgyvendinti“, – teigė LPK prezidentas.

Anot šalies vadovo patarėjo V. Augustinavičiaus, jei šia priemone pasinaudotų bent pusė Lietuvos gyventojų, papildomai būtų virš 1 mlrd. eurų investicinio kapitalo. Tuo metu, V. Janulevičius sako, kad viskas priklausys nuo administravimo, tačiau, jo manymu, suma galėtų siekti iki 4 mlrd. eurų.

„Pramonė šiandien dienai, būtent apdirbamoji (...), jaučia didelį spaudimą dėl pačių pinigų, nes maržos yra labai nedidelės ir mes matome, kad yra jau ir tam tikrų darbuotojų sumažėjimas po sunkio žiemos, (...) (kai – ELTA) energetikos kaštai buvo labai brangūs“, – pridūrė jis.

LPK prezidentas akcentavo, jog susitikime buvo atliepti verslo siūlymai dėl energetikos kaštų sumažinimo.

Susitikime buvo aptartos ir kuro kainos bei suaštrėjusi geopolitinė situacija Artimuosiuose Rytuose. 

ELTA primena, kad su parlamento valdyba praėjusią savaitę susitikęs prezidentas teigė, jog vienas prioritetinių klausimų, kurį būtina spręsti, yra Lietuvos demografiniai iššūkiai. Šalies vadovas tikino pats teiksiantis įstatyminių iniciatyvų šiai problemai spręsti, nes, pasak jo, tai savotiška „tiksinti bomba“. 

Viena iš G. Nausėdos siūlomų iniciatyvų – nulinis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas daugiavaikiams tėvams. Tarp kitų siūlymų – darbo užmokesčio atskaitymų taikymas mokant pelno mokestį darbdaviams, įdarbinantiems daugiavaikius tėvus.

Be kita ko, Seimui bus siūloma, kad didelį elektros energijos poreikį turinčios bendrovės, ypač pramonės sektoriuje, galėtų jos „pasiskolinti“ palankesnėmis sąlygomis – per mažesnį elektros tarifą, šią skolą grąžinant po 2030-ųjų, Lietuvai jau pilnai apsirūpinant vietine elektros generacija.