LLRI: per metus 4 proc. sumažėjo mokesčius mokančių gyventojų, tai gali būti susiję su reforma
Ekonomika Mokesčiai Darbo rinka Fiskalinė politika Seimas
Vilnius, gegužės 11 d. (ELTA).
Vertinant duomenis apie darbo santykius turinčius gyventojus, per metus mokesčius sumokančių tokių žmonių skaičius iš viso sumažėjo 4,4 proc. – kai kurie jų galėjo pakeisti mokestinę rezidenciją, pasitraukti į šešėlį, o ši tendencija gali būti siejama su šiemet įsigaliojusia mokesčių reforma, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) duomenys.
Seimas pernai gegužę priėmė mokesčių reformą ir nuo to laiko mokesčių mokėtojų tarp darbo santykius turinčių gyventojų sumažėjo daugiau nei 62 tūkst. (4,4 proc. visų A klasės mokesčių mokėtojų), o nuo reformos įsigaliojimo šių metų sausį – virš 37 tūkst. (2,67 proc.)
„(Per metus – ELTA) tai sudaro virš 4 proc. visų fizinių asmenų mokesčių mokėtojų – visų, kurie mokame gyventojų pajamų mokestį. Tai yra pakankamas skaičius, nes, net kai į darbo rinką pernai atėjo mažiau žmonių nei išėjo į pensiją, buvo skambinama varpais, kad tai yra pavojinga tendencija“, – žurnalistams pirmadienį sakė LLRI prezidentė Elena Leontjeva.
„Kol kas nėra oficialių institucijų paaiškinimų, kodėl įvyko šis sumažėjimas“, – teigė LLRI vadovė.
Tuo metu visų mokesčių mokėtojų per metus nuo reformos priėmimo sumažėjo 34,5 tūkst. (1,66 proc. visų mokesčių mokėtojų), o šiemet – beveik 13 tūkst. (0,6 proc.)
Šie skaičiai – mažesni, nes, LLRI duomenimis, per šį laikotarpį padaugėjo ne A klasės mokesčių mokėtojų, kas rodo, kad dalis gyventojų galėjo pakeisti veiklos formą.
Pasak LLRI vadovės, vienas trečdalis daugiausia uždirbančių gyventojų sumoka du trečdalius viso į šalies biudžetą surenkamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
„Kai buvo svarstoma mokesčių reforma, mes perspėjome, kad žmonės akylai stebi tokius pokyčius ir pagal juos keičia savo elgseną – matome, kad tie pokyčiai realiai ir įvyko. (…) Žmonės nori optimizuoti savo mokesčių naštą, galbūt kai kuriuos išgąsdino ir ta nepagarba, kuri buvo reiškiama priimant mokesčių pataisas, galbūt ir mokestinė ir administracinė našta išaugusi“, – aiškino E. Leontjeva.
„Gali būti, kad (dalis gyventojų – ELTA) pakeitė formą, gali būti, kad persikėlė į šešėlį, yra ir didelė mokesčių nepriemoka, taip pat gali būti, kad (gyventojai – ELTA) pakeitė mokesčių rezidenciją“, – pažymėjo E. Leontjeva.
Pasak E. Leontjevos, Lietuvos ekonomika šiuo metu atlaiko geopolitines įtampas, tačiau valdžia turi labiau atsižvelgti į verslo poreikius, o ne mokestinės sistemos pokyčius.
Seimas pernai nusprendė nuo 2026 m. keisti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tvarką ir pajamas apmokestinami trimis progresyviais tarifais – 20, 25 ir 32 proc.
Taip pat pakeistas nekilnojamojo turto (NT) mokestis, pakeltas pelno mokestis ir įvesti nauji cukraus bei draudimo mokesčiai, kurių pajamos skiriamos gynybai.
person Ūla Klimaševska (ELTA)
Pirmadienį Valstybės gynimo taryba (VGT) pritarė Lietuvos jungimuisi prie tarptautinių pastangų užtikrinti laisvą laivybą Hormuzo sąsiauryje, o Vilniaus miesto savivaldybė derina naują Nacionalinio stadiono koncesijos sutarties variantą. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) reikalauja grąžinti į darbą atleistą Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago etikos mokytoją Meilę Platūkienę. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė abejones dėl Aplinkos bei Žemės ūkio ministerijų veiklos, tačiau premjerė Inga Ruginienė teigia, jog Vyriausybė dirba sklandžiai.arrow_forward
Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su NATO pajėgų Europoje ir JAV Europos vadavietės vadu generolu Alexusu G. Grynkewichiu, aptardami JAV vaidmenį užtikrinant Europos ir NATO rytinio flango saugumą.
Nausėda pabrėžė, kad Jungtinių Valstijų įsipareigojimas Europos saugumui išlieka kritiškai svarbus visam regionui, taip pat palaikė siūlymą stiprinti NATO oro gynybą.
Susitikime taip pat buvo aptartas Lietuvos jungimasis prie tarptautinių pastangų užtikrinti laisvą laivybą Hormuzo sąsiauryje, kuriuos patvirtino Valstybės gynimo taryba.arrow_forward
ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pareiškė, kad karo Ukrainoje dinamika keičiasi Kyjivo naudai, nurodydama, kad Rusija patiria rekordinius nuostolius.
Maskvos kariniai nuostoliai ir smūgiai į svarbiausius naftos pramonės objektus lėmė, kad Ukraina dabar yra geresnėje pozicijoje nei prieš metus.
K. Kallas teigė, jog yra bendras supratimas, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra silpnesnėje padėtyje nei kada nors anksčiau. arrow_forward