link
Nuoroda pasidalinimui:
https://jega.lt/naujiena/elta-glaustai-vgt-pritare-lietuvos-jungimuisi-prie-jurinio-saugumo-operaciju-hormuzo-sasiauryje-4614524  content_copy email

ELTA glaustai: VGT pritarė Lietuvos jungimuisi prie jūrinio saugumo operacijų Hormuzo sąsiauryje

Politika Hormūzo sąsiauris Iranas Tarptautiniai santykiai Savivalda Švietimo politika Lietuva Gitanas Nausėda Hormuzo sąsiauris

Vilnius, gegužės 11 d. (ELTA).

ELTA Glaustai ELTA glaustai pristato svarbiausius gegužės 11 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Pirmadienį Valstybės gynimo taryba (VGT) pritarė Lietuvos jungimuisi prie tarptautinių pastangų sudaryti sąlygas laisvai laivybai Hormuzo sąsiauryje. Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybė derina naują Nacionalinio stadiono koncesijos sutarties variantą. Jame, anot sostinės mero Valdo Benkunsko, bus keičiamos techninės detalės, o paties projekto vystymo kaina augant statybinių medžiagų kaštams nedidės. 

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Valstybės gynimo taryba (VGT) pritarė Lietuvos jungimuisi prie tarptautinių jūrinio saugumo operacijų Hormuzo sąsiauryje. Kaip nurodė prezidentūra, sutarta į misijas siųsti iki 40 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų. Vyriausybei siūloma nedelsiant inicijuoti atitinkamą Seimo tarptautinių operacijų mandato papildymą. Taip pat nurodoma, jog Lietuva, atsižvelgdama į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) poreikius, yra pasirengusi suteikti logistinę paramą ir leisti naudotis savo karine infrastruktūra. Šį VGT sprendimą teigiamai įvertino opozicinių partijų lyderiai. Pasak jų, Lietuva tokiu būdu įrodo, kad yra patikima partnerė. Apie tai, kad Lietuva gavo JAV pasiūlymą prisijungti prie šalių koalicijos, siekiant atnaujinti laivybą Hormuzo sąsiauryje, prezidentas Gitanas Nausėda informavo balandžio pabaigoje. 

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) reikalauja grąžinti į darbą atleistą Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago etikos mokytoją Meilę Platūkienę. Skelbiama, jog toks reikalavimas keliamas atsižvelgiant į Darbo ginčų komisijos sprendimą, kuriuo pedagogės atleidimas pripažintas neteisėtu. Profsąjunga dėl mokytojos grąžinimo į darbą žada kreiptis į Alytaus miesto savivaldybę, mokyklos vadovą. LŠDPS taip pat nurodo, kad dėl susiklosčiusios situacijos kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydama tarpininkauti sprendžiant konfliktą. Kaip skelbta, konfliktas Alytaus A. Ramanausko-Vanago gimnazijoje įsižiebė buvusiam mokyklos vadovui Aleksandrui Kirilovui atleidus iš pareigų etikos mokytoją M. Platūkienę.

Opozicija teigiamai vertina Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus užuominas apie galimą bendrą partijų susitarimą dėl demografijos krizės. Tiesa, konservatoriai ir liberalai pabrėžia, kad šiame kontekste reikėtų nepamiršti ir partijų susitarimo dėl gynybos. Kaip skelbta, interviu Eltai M. Sinkevičius užsiminė, kad politinėms partijoms gali tekti parengti bendrą sutarimą dėl priemonių, siekiant išspręsti demografinę krizę. Pasak jo, šis klausimas yra egzistencinė valstybės tema. Kovą Vyriausybė 2027–2028 m. paskelbė Šeimos metais – aštuonios ministerijos siūlo šeimos politikos priemones, skirtas demografijos krizei spręsti. 

Prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, jog jam kyla abejonių dėl Aplinkos bei Žemės ūkio ministerijų veiklos, premjerė Inga Ruginienė teigia, jog Vyriausybė dirba sklandžiai. Jos teigimu, pasitikima visais – ir „Nemuno aušros“ deleguotais – ministerijų vadovais. G. Nausėda apie abejones dėl šių ministerijų veiklos išsakė po to, kai komunikacijos specialistas Karolis Žukauskas paskelbė apie galimai neskaidrią aplinkos ministro Kastyčio Žuromsko ir jo vadovaujamos institucijos veiklą. Aplinkos ir Žemės ūkio ministerija pagal koalicinę sutartį priklauso „Nemuno aušrai“.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nepriėmė „Nemuno aušros“ frakcijos Seime narės, parlamento vicepirmininkės Daivos Žebelienės skundo „čekiukų“ byloje – joje lieka galioti ankstesni teismų sprendimai, kuriais nuspręsta, kad buvusi tarybos narė Šilutės savivaldybei turi grąžinti priteistus 6,9 tūkst. eurų. Parlamento vicepirmininkė teigė, kad LAT turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), prašydamas ištirti, ar nurodyti teisės aktai atitinka Konstituciją. Tačiau LAT Atrankos kolegija nusprendė, kad politikės kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų įstatyme nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai yra nusprendę, kad, anksčiau eidama Šilutės rajono savivaldybės tarybos narės pareigas, D. Žebelienė nepagrįstai praturtėjo ir šiai savivaldybei turi grąžinti pinigus – per karantiną, kai judėjimas buvo apribotas, ji buvo įsigijusi beveik 2 tonas degalų.

Prienų rajono meras socialdemokratas Alvydas Vaicekauskas davė parodymus jo „čekiukų“ bylą nagrinėjančiam Alytaus apylinkės teismui. Jis savo kaltės nepripažino. Per posėdį paaiškėjo, kad meras į kitus miestus vykdavo savivaldybės automobiliu ir papildomai pirko kurą, o vėliau už šias išlaidas gaudavo išmokas kaip už darbinę veiklą. A. Vaicekauskui šioje byloje yra pareikšti kaltinimai dėl galimo sukčiavimo, piktnaudžiavimo bei dokumentų suklastojimo ir disponavimu jais. Baudžiamosios bylos duomenimis, 2019–2023 m. kadencijos laikotarpiu A. Vaicekauskas, eidamas Prienų rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, manoma, suklastojo 17 tarybos nario išlaidų ataskaitų, jose pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamai patirtas degalų įsigijimo išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad politikas, kaip įtariama, klastodamas tarybos nario išlaidų ataskaitas ir jas pateikdamas savivaldybės buhalterijai, apgaule savo naudai įgijo apie 1 113 eurų, priklausiusių Prienų rajono savivaldybės administracijai. Per kadenciją 2019–2023 m. A. Vaicekauskas kurui išleido daugiau nei 11 tūkst. eurų. Iš pradžių jis grąžino 1,4 tūkst. eurų, paskui – 3,6 tūkst. eurų.

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė sako, kad birželį įsigalioti turinti europinės darbo užmokesčio skaidrumo direktyva skatintų darbdavius rinktis alternatyvias darbo santykiams formas. Kovą Seimas ėmėsi svarstyti Darbo kodekso pakeitimus, kurie teikiami šių metų birželį įsigaliojant europinei darbo užmokesčio skaidrumo direktyvai. Pagal ją pareigybės būtų suskirstytos į keturias grupes – įgūdžius, pastangas, atsakomybę ir darbo sąlygas. Taip pat turėtų būti taikomi objektyvūs ir lyčiai neutralūs kriterijai, apimantys bendravimo, bendradarbiavimo, konfliktų sprendimo ir kitus įgūdžius. Be to, būtų nustatyti darbo užmokesčio dydžiai ar ribos, papildomo apmokėjimo pagrindai ir dydžiai, taip pat atlyginimo indeksavimo, didinimo tvarka, informacija apie atlyginimą turėtų būti teikiama „Sodrai“. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) praėjusią savaitę pritarė atidėti direktyvos įsigaliojimą iki 2027 m. Skaičiuojama, kad naujų reikalavimų įgyvendinimas darbdaviams per metus gali kainuoti apie 14 mln. eurų, daugiausia dėl papildomos administracinės naštos.

Vilniaus miesto savivaldybė derina naują Nacionalinio stadiono koncesijos sutarties variantą, kuriame bus keičiamos techninės detalės, o paties projekto vystymo kaina augant statybinių medžiagų kaštams nedidės. Tai pirmadienį stadione atliktų darbų pristatyme teigė sostinės meras Valdas Benkunskas. Jis akcentavo, kad nėra leidžiama keisti esminių koncesijos sutarties sąlygų, kurios buvo numatytos konkurso sąlygose. Tai, kad projekto vystymas valstybei nebrangs akcentavo ir stadiono koncesininkę „Vilniaus daugiafunkcį kompleksą“ valdančią bendrovę įsigijusios nekilnojamojo turto plėtotojos „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis. Jis tikino, kad bendrovė prisiima visą kainų augimo riziką. 2022-aisiais EK patvirtinus 155 mln. eurų vertės projektui skirtą valstybės pagalbos schemą, iš naujo Komisijos patvirtinimą reikėjo gauti po to, kai buvo pakeista koncesijos sutartis ir indeksuota projekto kaina. Vilniaus miesto savivaldybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) koncesijos sutartį sudarė 25 metų laikotarpiui.

Vilniuje 2028-ųjų gegužę pirmą kartą vyks didžiausia Europos aviacijos maršrutų plėtros konferencija „Routes Europe“. Kaip skelbia Lietuvos oro uostai (LTOU), šis renginys kasmet pritraukia daugiau kaip 1,2 tūkst. dalyvių, atstovaujančių 120 oro linijų bendrovių, 220 oro uostų bei virš 60 turizmo organizacijų iš Europos, Artimųjų Rytų, Azijos bei Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV). Įmonės teigimu, ši konferencija yra svarbiausias ir didžiausias kasmetinis aviacijos industrijos atstovų suvažiavimas Europoje. Konferenciją finansuoja ir drauge organizuoja Susisiekimo ministerija, EIM, Vilniaus miesto savivaldybė bei LTOU. Vilniaus miesto vicemeras Andrius Grigonis teigė, kad šis renginys ne tik didins miesto žinomumą, bet, remiantis kitų valstybių praktika, prisidės prie miesto ekonomikos augimo.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Iranas atmetė JAV 14-os punktų pasiūlymą, kuriuo siekta sukurti pagrindą pradiniam, 30 dienų truksiančiam derybų dėl karo užbaigimo etapui, ir pareikalavo reparacijų. Pasak valstybinės Irano žiniasklaidos, Teheranas taip pat pareikalavo, kad jam būtų suteiktas visiškas suverenitetas Hormuzo sąsiauryje, panaikintos sankcijos ir grąžinti konfiskuoti aktyvai. JAV prezidentas Donaldas Trumpas Irano atsakymą pavadino „visiškai nepriimtinu“ ir pagrasino Teheranui, kad šis „daugiau nebesijuoks“, tačiau neatsakė, ar derybos bus tęsiamos.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pritarė ilgai vilkintoms sankcijoms Izraelio naujakuriams Vakarų Krante. Šį ėjimą, kuriuo reaguojama į didėjantį smurtą ir naujakurių gyvenviečių plėtrą Izraelio okupuotame Vakarų Krante, anksčiau ilgai blokavo dabar jau buvęs Vengrijos ministro pirmininkas Viktoras Orbanas, kuris yra artimas Izraelio ministro pirmininko sąjungininkas. Į ES juodąjį sąrašą bus įtraukti septyni Vakarų Kranto naujakuriai arba naujakurių organizacijos. Palestiniečių atstovų ir Jungtinių Tautų teigimu, nuo vasario 28 d., kai prasidėjo Izraelio ir JAV karas su Iranu, okupuotame Vakarų Krante smarkiai padaugėjo mirtinų Izraelio naujakurių išpuolių.

Bandydamas numalšinti didėjančią grėsmę savo vadovavimui po katastrofiškų savivaldos rinkimų rezultatų praėjusią savaitę, Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris pirmadienį žadėjo įrodyti, kad juo abejojama be reikalo. Savo kalboje K. Starmeris pripažino, kad „laipsniški pokyčiai nepadės“ ekonomine situacija vis labiau nepatenkintai visuomenei, ir žadėjo „didesnį atsaką“ tokiose srityse kaip ekonomikos augimas, glaudesni ryšiai su Europa ir energetika. Ketvirtadienio savivaldos rinkimuose didžiulę pergalę leiboristų partijos sąskaita pasiekė kraštutinės dešinės populistinė partija „Reform UK“ ir kairieji populistai „Žalieji“. Keli jo vadovaujamos Leiboristų partijos parlamentarai savaitgalį nedviprasmiškai pareiškė, kad, jų nuomone, premjerui atėjo laikas trauktis.

person Liudmila Petrakova (ELTA)