LLRI investuojančioms įmonėms siūlo plačiau taikyti investicinio projekto lengvatą
Vilnius, balandžio 29 d. (ELTA).
Siekiant didinti šalies konkurencingumą, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) siūlo plačiau taikyti investicinio projekto lengvatą ir taip sumažinti pelno mokesčio naštą investuojančioms įmonėms.
Anot instituto analitikų, tai leistų „atrakinti“ apie 900 mln. eurų privačių investicijų.
Teigiama, kad dabar veikiančios investicinio projekto lengvatos poveikį riboja griežti teisės aktuose nustatyti kriterijai, dėl to lengvata prieinama labai mažai daliai įmonių – užpernai ją taikė 2,26 tūkst. arba 0,6 proc. visų įmonių.
Šiuo metu norint pasinaudoti lengvata reikia pagrįsti, kad investicijos vykdomos naujų, papildomų produktų gamybai ar paslaugų teikimui, esminiam esamo proceso pakeitimui, tarptautiniais išradimų patentais apsaugotų technologijų įdiegimui.
Be to, lengvatą taikyti leidžiama išskirtinai tik naujai pagamintam ir nenaudotam turtui.
„Šiais kriterijais teoriškai siekiama paskatinti aukštųjų technologijų diegimą pramonėje, tačiau praktikoje jie padaro lengvatą neprieinama daugeliui Lietuvos įmonių“, – teigia LLRI.
Ekspertų teigimu, galimus piktnaudžiavimo atvejus užkardyti leistų vienintelis kriterijus – kad įgytas ilgalaikis turtas turi būti susijęs su įmonės ūkine veikla, gamyba ar paslaugų teikimu.
Pasak instituto, dabar platesniam lengvatos taikymui yra palankus metus – šalyje auga vartojimas, nes, nors šių metų valstybės biudžetas planuotas darant prielaidą, kad po reformos iš antros pakopos pensijų fondų pasitrauks apie 20 proc. dalyvių, per pirmą ketvirtį jų pasitraukė apie 40 proc.
„Dalis šių lėšų grįžta į ekonomiką per vartojimą, didindama biudžeto įplaukas ir sudarydama erdvę laikinai kompensuoti pelno mokesčio sumažėjimą“, – nurodo institutas.
Vartojimas, analitikų vertinimu, gali kompensuoti sumažėjusias biudžeto įplaukas trumpuoju laikotarpiu, o vidutiniu laikotarpiu – augantis produktyvumas ir įmonių pelningumas.
Kaip skelbia LLRI, Lietuvos ekonomikos konkurencingumas susiduria su iššūkiais – darbo našumas stagnuoja maždaug 70 proc. ES vidurkio lygyje, o darbo užmokesčio sąnaudos kasmet sparčiai auga.
Energijos produktų kaina Lietuvoje yra 35-50 proc. didesnė nei ES vidurkis, o verslo kreditavimo kaina ES vidurkį viršija ketvirtadaliu.
Skaičiuojama, kad pramonės dalis Lietuvos BVP per pastarąjį dešimtmetį metų sumažėjo nuo 23 proc. iki 18 proc. ir nukrito žemiau ES vidurkio, dabar perspektyvas blogina ir karas Irane, galintis lemti žaliavų tiekimo sutrikimus.
person ELTA (ELTA)
Lietuvoje trečiadienio rytą vidutinės dyzelino, benzino ir suskystintų naftos dujų (SND) kainos sumažėjo atitinkamai 1,5 proc., 0,8 proc., ir 0,3 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).
Dyzelino kainos šalies degalinėse svyravo nuo 1,85 euro iki 2,14 euro, vidutinė jo kaina buvo 2,03 euro ir buvo 1,5 proc. mažesnė nei antradienį.
Benzino kainavo nuo 1,63 euro iki 1,89 euro, vidutinė jo kaina sudarė 1,78 euro ir buvo 0,8 proc. mažesnė nei antradienį.arrow_forward
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) siūlo plačiau taikyti investicinio projekto lengvatą, siekiant sumažinti pelno mokesčio naštą investuojančioms įmonėms ir taip didinti šalies konkurencingumą. Instituto analitikų nuomone, tai leistų „atrakinti“ apie 900 mln. eurų privačių investicijų. Tačiau šiuo metu lengvatą gauna labai mažai įmonių dėl griežtų teisės aktuose nustatytų kriterijų, todėl LLRI siūlo ją padaryti prieinamą daugiau įmonių.arrow_forward