„Litgrid“: per ketvirtį reikšmingai augo elektros poreikis bei vėjo ir saulės energijos gamyba
Ekonomika Energetika Vėjo energetika Saulės energetika Litgrid Lietuva
Vilnius, gegužės 5 d. (ELTA).
Per pirmąjį šių metų ketvirtį elektros suvartojimas augo 12 procentų, skelbia „Litgrid“.
Bendrovės duomenimis, 2026 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvoje galutinis elektros suvartojimas buvo 3,592 TWh. Tai yra 12,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai šis skaičius siekė 3,195 TWh.
„Elektros vartojimo augimą fiksavome visose srityse: gyventojų, paslaugų, pramonės, žemės ūkio ir transporto. Elektros poreikio augimą galima sieti su šalta žiema ir poreikiu šildytis, taip pat su spartėjančia Lietuvos elektrifikacija ir gerėjančiais ekonominiais rodikliais. Elektros poreikis didėja nepaisant augančio gaminančių vartotojų skaičiaus“, – sako D. Matelionis.
Palyginti su 2025 metų sausio–kovo mėnesiais, pramonės sektoriuje elektros energijos vartojimas didėjo 5 proc. – nuo 1,136 TWh iki 1,198 TWh, paslaugų srityje didėjo 15 proc. – nuo 1,010 TWh iki 1,161 TWh.
Gyventojai elektros energijos sunaudojo 18 proc. daugiau, nei prieš metus: suvartojimas išaugo nuo 0,950 TWh iki 1,118 TWh.
„Itin šalta žiema lėmė reikšmingai išaugusį šildymo poreikį, o žemos temperatūros lėmė sumažėjusį šildymo įrenginių efektyvumą. Visa tai atskleidė šilumos ūkio elektrifikacijos poveikį elektros sistemai. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuvoje ne kartą fiksuoti elektros vartojimo rekordai“, – pranešime cituojamas „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis.
Anot jo, paskutinis šalies vartojimo rekordas buvo fiksuotas vasario 2 d., kai jis pasiekė 2648 megavatų (MW) per 15 minučių periodą. Bendras elektros poreikis tuo metu, daugiausia dėl žvarbių orų, augo net aštuntadaliu. Teigiama, kad dėl atsinaujinančių išteklių plėtros, augo vėjo ir saulės elektrinių gamyba.
Reikšmingai augo gamyba, ypač iš atsinaujinančių šaltinių
Bendrovė skaičiuoja, kad elektros gamyba Lietuvoje buvo 10 proc. didesnė, nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o didžiausią jos dalį sudarė 28 proc. išaugusi vėjo gamyba. Vietos elektros gamyba užtikrino 68 proc. Lietuvos elektros energijos poreikio, o 69 proc. gamybos šalyje sudarė atsinaujinančių išteklių energija.
„Litgrid“ duomenimis, Lietuvoje per pirmuosius tris šių metų mėnesius pagamintos 2,784 teravatvalandės (TWh) elektros energijos – 10 proc. daugiau, nei tuo pačiu metu pernai, kai gamyba siekė 2,542 TWh.
Atsinaujinančios energijos išteklių elektrinėse pagaminta elektros dalis siekė 69,4 proc. Palyginti, 2025 m. pirmąjį ketvirtį šis rodiklis buvo 58,9 proc.
Pasak bendrovės, per pirmąjį 2026 m. ketvirtį vietos elektros gamybos dalis nuo bendro elektros energijos poreikio siekė 68,4 proc. Palyginti, pernai pirmąjį ketvirtį vietos elektrinės Lietuvoje pagamino 70,8 proc. bendro elektros energijos poreikio.
Anot D. Matelionio, šių metų pradžioje mažėjo šiluminių elektrinių gamyba, jas keitė atsinaujinančių išteklių elektrinių generacija.
„Brangesnę elektros energiją gaminančių šiluminių elektrinių vietą užėmė vėjo elektrinės, kurių gamyba augo 317 GWh arba 28 procentais. Vėjo elektrinės gamino didžiausią elektros dalį Lietuvoje. Nors pirmąjį metų ketvirtį saulės elektrinių gamyba dėl oro sąlygų būna nedidelė, jos augimo tempas išliko aukštas – saulės elektrinės pagamino 65 proc. daugiau energijos, nei pernai tuo pačiu metu“, – teigia jis.
Vėjo elektrinių gamyba, lyginant pirmuosius metų ketvirčius, išaugo 28 proc. nuo 1,144 TWh iki 1,461 TWh, saulės – 65 proc. nuo 0,191 TWh iki 0,314 TWh. Hidroelektrinių gamyba augo 2 proc. nuo 0,095 TWh iki 0,097 TWh.
Iš viso atsinaujinančių išteklių pagaminta energija per ketvirtį sudarė 1,933 TWh, 29 proc. daugiau nei tuo pačiu metu 2025 metais, kai šis skaičius siekė 1,498 TWh. Atsinaujinančių išteklių elektrinių dalis siekė 69,4 proc. nuo visos elektros gamybos ir 47,5 proc. nuo bendro elektros energijos poreikio.
Šiluminių elektrinių pagaminamos energijos kiekis, palyginti su 2025 m. pirmuoju ketvirčiu sumažėjo 22 proc. nuo 0,924 TWh iki 0,719 TWh.
Importas ir eksportas didėjo
Per 2026 m. pirmąjį ketvirtį į Lietuvą importuota 1,937 TWh elektros energijos, 20 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai, eksportuota – 0,627 TWh arba 8 proc. daugiau nei pernai.
Importas iš Švedijos mažėjo 20 proc. iki 0,931 TWh. Importas iš Latvijos augo itin žymiai – 236 proc. iki 0,892 TWh, iš Lenkijos – mažėjo 32 proc. iki 0,115 TWh.
Didžiausią elektros eksporto dalį sudarė eksportas į Latviją – 0,304 TWh ir 24 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, eksportas į Lenkiją augo 57 proc. iki 0,165 TWh, eksportas į Švediją augo 301 proc. iki 0,158 TWh.
person ELTA (ELTA)
Nevyriausybinės organizacijos skelbia, kad vaikų dienos centrų finansavimas ilgą laiką neatitinka realių paslaugų teikimo kaštų, ypač trūksta lėšų darbuotojų atlyginimams. Nacionalinėje vaikų dienos centrų apklausoje, kurioje dalyvavo 325 centrai iš 58 savivaldybių, nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių finansavimas yra nepakankamas. Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, NVO vaikams konfederacija ir Lietuvos vaikų dienos centrų asociacija kreipėsi į Finansų ministeriją ir Seimo komitetus, prašydami padidinti finansavimą ir iš esmės peržiūrėti vaikų dienos centrų finansavimo modelį.arrow_forward
Šią savaitę Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos parengtam įstatymo projektui, leidžiančiam Žurnalistų etikos inspektoriui ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijai duoti privalomus nurodymus socialinių tinklų ir kitiems paslaugų teikėjams dėl neskelbtinos informacijos skleidimo.
Siūlomi Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai turėtų sustiprinti Lietuvos informacinės erdvės apsaugą ir užtikrinti skirtingų visuomenės grupių apsaugą nuo melagingos ir kitos žalingos informacijos sklaidos socialiniuose tinkluose.
Įstatymo pataisų įgyvendinimui iš valstybės biudžeto reikėtų skirti apie 215 tūkst. eurų, tačiau šiuo metu lėšos valstybės biudžete nenumatytos.arrow_forward
Vengrijos parlamentas išrinko Peterį Magyarą naujuoju vyriausybės vadovu, už kurį balsavo 140 parlamentarų. P. Magyaras keičia poste Viktorą Orbaną, kurio valdymo metu šalis slydo į aklavietę. "Tisza" partija, kuriai priklauso P. Magyaras, laimėjo parlamento rinkimus su 53% balsų ir turės 141 mandatą iš 199.arrow_forward