Vyriausybė – už privalomus reikalavimus socialinių tinklų paslaugų teikėjams dėl neskelbtinos informacijos sklaidos
Politika Žiniasklaidos reguliavimas Socialiniai tinklai Dezinformacija Vyriausybė
Vilnius, gegužės 9 d. (ELTA).
Vyriausybė šią savaitę pritarė Kultūros ministerijos parengtam įstatymo projektui, kuriuo Žurnalistų etikos inspektorius, Lietuvos radijo ir televizijos komisija įgytų teisę duoti privalomus nurodymus socialinių tinklų ir kitiems paslaugų teikėjams dėl neskelbtinos informacijos skleidimo.
Įstatymo pataisų rengėjai teigia, kad šiuo metu Lietuvoje galiojantis teisinis reguliavimas neužtikrina veiksmingų ir operatyvių priemonių kovoti su socialiniuose tinkluose skleidžiamu neteisėtu informaciniu turiniu.
„Teisiškai nereglamentuotas bendradarbiavimas neužtikrina veiksmingų ir operatyvių priemonių kovoti su dezinformacija, karo propaganda, jo kurstymu ar raginimu jėga pažeisti Lietuvos suverenitetą, nors interneto platformos turi itin didelę galią ir galimybes daryti įtaką visuomenės informavimui“, – teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
Nurodoma, kad siūlomi Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai sustiprintų Lietuvos informacinės erdvės apsaugą bei užtikrintų skirtingų visuomenės grupių apsaugą nuo melagingos ir kitos žalingos informacijos sklaidos socialiniuose tinkluose.
„Tai ypač aktualu atsižvelgiant į šiuolaikinės skaitmeninės visuomenės realijas, kai informacijos sklaidos greitis ir mastas gali sukelti reikšmingas pasekmes tiek visuomenės grupėms, tiek atskiriems fiziniams asmenims“, – akcentuoja Kultūros ministerija.
Tiesa, skaičiuojama, jog šių pokyčių įgyvendinimui iš valstybės biudžeto reikėtų skirti apie 215 tūkst. eurų. Šiuo metu lėšos valstybės biudžete nenumatytos.
Galiausiai, skelbiama, jog šiuos pokyčius paskatino Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos iniciatyva bei įsigaliojęs Europos Sąjungos (ES) Skaitmeninių paslaugų aktas.
person Gabrielė Žimantaitė (ELTA)
Nevyriausybinės organizacijos skelbia, kad vaikų dienos centrų finansavimas ilgą laiką neatitinka realių paslaugų teikimo kaštų, ypač trūksta lėšų darbuotojų atlyginimams. Nacionalinėje vaikų dienos centrų apklausoje, kurioje dalyvavo 325 centrai iš 58 savivaldybių, nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių finansavimas yra nepakankamas. Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, NVO vaikams konfederacija ir Lietuvos vaikų dienos centrų asociacija kreipėsi į Finansų ministeriją ir Seimo komitetus, prašydami padidinti finansavimą ir iš esmės peržiūrėti vaikų dienos centrų finansavimo modelį.arrow_forward