Vilnius, birželio 15 d. (ELTA).
Nepaisant vietos elektros energijos gamybos sumažėjimo, praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje pigo 7 proc., skelbia „Litgrid“.
Bendrovės duomenimis, birželio 8–14 d. vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje mažėjo nuo 98 iki 91 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje ji siekė 69 eurus už MWh.
„Nepaisant mažesnės vidutinės savaitės kainos Estijoje, penktadienio vakarą 19.45–19.59 val. momentinė elektros kaina Estijoje išaugo iki 359 eurų už MWh. Taip nutiko dėl „EstLink 2“ jungties planinio remonto – neužteko pralaidumų pigesniam importui iš Suomijos, todėl buvo importuojama iš Latvijos. Tuo laikotarpiu, elektros kainos Baltijos šalyse buvo vienodos. Tokia aukšta momentinė kaina Baltijos šalyse paskutinį kartą buvo birželio 1 d.“, – pranešime teigia „Litgrid“ Rinkos skyriaus plėtros vadovas Deividas Šikšnys.
Skelbiama, kad elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę išaugo 4 proc. ir siekė 241 gigavatvalandę (GWh). Vietos elektrinės šalyje užtikrino 76 proc. šalies poreikio. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagaminta 184 GWh elektros energijos – 7 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai generacija siekė 198 GWh.
Daugiausia elektros praėjusią savaitę šalyje gamino saulės elektrinės, tačiau jų gamyba sumažėjo 18 proc. iki 79 GWh. Taip pat vėjo elektrinių generacija sumažėjo 5 proc. iki 54 GWh, šiluminės jėgainės pagamino 26 GWh, hidroelektrinės – 13 GWh, o kitos elektrinės – 11 GWh.
Praėjusią savaitę saulės elektrinės gamino 43 proc., vėjo jėgainės – 30 proc., šiluminės jėgainės – 14 proc., hidroelektrinės – 7 proc., o kitos elektrinės – 6 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos.
Be to, bendras elektros importo kiekis per savaitę padidėjo 15 proc. ir pasiekė 113 GWh. „Litgrid“ duomenimis, 66 proc. buvo importuoti iš Švedijos, 22 proc. – iš Latvijos, o likę 12 proc. – iš Lenkijos.
Tuo metu elektros eksporto srautai iš Lietuvos sumažėjo 23 proc. iki 51 GWh. Fiksuota, kad 64 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, 13 proc. – į Švediją, 23 proc. – į Lenkiją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 38 proc. Lenkijos ir 50 proc. Lietuvos kryptimis. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 6 proc. Švedijos ir 64 proc. Lietuvos kryptimis.
person ELTA (ELTA)