Lietuva nori tapti gastronomijos meka: rengiamoje strategijoje – pasauliniai renginiai, Baltijos inovacijų centras
Verslas Turizmas Inovacijos Regioninė plėtra Lietuva Ekonomikos ir inovacijų ministerija
Vilnius, rugpjūčio 6 d. (ELTA).
Kartu su gastronomijos bendruomene, turizmo sektoriumi ir kitais partneriais iki šių metų pabaigos planuojama parengti nacionalinę gastronominio turizmo strategiją, praneša Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM). Asociacijos „Bocuse d\'Or Lietuva“ prezidentas Darius Katinas sako, kad keliama ambicija, jog per dešimtmetį Lietuva taptų „gastronomijos Meka“, kurioje vyktų pasaulinio lygio gastronomijos renginiai, veiktų Baltijos gastronomijos ir inovacijų centras.
„Jums gali atrodyti, kad yra utopija ir kad tai neįmanoma, bet didžiausia ambicija šiandieną turbūt yra – Lietuva gastronomijos Meka per artimiausius 10 metų“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė D. Katinas.
Kaip skelbia EIM, strategijos tikslas – gastronomiją paversti viena svarbiausių aukštą pridėtinę vertę kuriančio Lietuvos turizmo krypčių, stiprinti šalies konkurencingumą ir didinti tarptautinį matomumą. Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas atkreipė dėmesį, kad šalis pastaruosius trejus metus didino savo žinomumą gastronomijos kontekste, pavyzdžiui, šiuo metu ją vertina svarbiausi pasaulio gastronomijos gidai – „Michelin Guide“, „Falstaff“, „Gault&Millau“ ir „Bocuse d\'Or“.
„Mums tie trys metai parodė, kad iš tikrųjų (…) apie Lietuvą pradėjo girdėti ne tik kaip apie pigios darbo jėgos arba žalią valstybę, bet apie tai, kad ten yra gastronomija. Ir mes matome tai ne tiktai pagal išeinančias žinutes pasaulio žiniasklaidoje, bet matome ir iš to, kiek veržiasi į Lietuvą atvykti maisto kritikų, maisto influencerių (liet. nuomonės formuotojų – ELTA) arba šiaip gastronomijos pasaulio atstovų“, – teigė „Bocuse d\'Or Lietuva“ prezidentas.
Pasak D. Katino , itin svarbu motyvuoti šalies ekosistemą, kad virtuvės šefai Lietuvoje norėtų kurti, dirbti ir į ją grįžti.
Be to, jis išskyrė siekį į šalį pritraukti didžiuosius pasaulinio lygio gastronomijos renginius. Jo teigimu, yra jau parengtas planas 2028–2029 metams, pradėtos derybos dėl „Bocuse d\'Or“ renginio Lietuvoje.
„Kol kas mes negalime įvardinti tų renginių, kaip jie vyks, ar tikrai jie vyks. Galiu tik atskleisti apie organizaciją, kuriai aš tiesiogiai atstovauju, kad mes pradėjome oficialias derybas su „Bocuse d\'Or“ dėl 2032–2036 metų „Bocuse d\'Or Europe“ renginio Lietuvoje“, – sakė jis.
„Tai vienas didžiausių Europoje gastronomijos įrenginių, kuris pritraukia ne tik šefus ir aplinkui esančią ekosistemą, bet ir visą gastro bendruomenę iš Europos ir kitų šalių“, – pridūrė „Bocuse d\'Or Lietuva“ prezidentas.
Jis teigė, kad 2028–2034 metais Lietuvoje ketinama įkurti Baltijos gastronomijos ir inovacijų centrą, kuriame galėtų dirbti ne tik šalies gastronomijos organizacijos, bet ir vietos mokslininkai bei mokslininkai rezidentai.
„Šiame Baltijos gastronomijos inovacijų centre mes norime matyti visas gastro organizacijas, dirbančias po vienas stogu (...) ir siekiančias bendrų tikslų. Aišku, (yra svarbus – ELTA) auginimas, mūsų jau esančių žmonių gastro sektoriuje kompetencijų ir taip pat įtraukimas mokslininkų, kad galėtume kurti gastronominius receptus žmonėms, (...) kurie galėtų pasiekti jau eilinius vartotojus“, – pristatė D. Katinas.
„Jau mes dabar kalbame su įvairiais pasaulio mokslininkais ir jau girdime, kad jiems būtų įdomu atvažiuoti metams arba pusantrų ir kartu su Lietuvos gastronomijos žmonėmis kurti įdomius dalykus“, – tęsė jis.
Kaip praneša EIM, strategiją kartu su gastronomijos bendruomene, turizmo sektoriumi ir kitais partneriais planuojama parengti iki šių metų pabaigos.
Ministerijos teigimu, strategijoje bus numatytos kryptys, kaip stiprinti Lietuvos gastronomijos tarptautinį žinomumą, skatinti regionų gastronominių maršrutų plėtrą, didinti aukštos kokybės restoranų ir vietos produktų matomumą bei kurti ilgalaikę valstybės bei gastronomijos bendruomenės partnerystę.
Ministras: gastronomija yra langas naujiems turistams į Lietuvą
E. Grikšas akcentavo, kad pagrindinis strategijos siekis – Lietuvą paversti gastronomijos centru regione. Pasak jo, gastronomija yra itin svarbi šalies atvykstamojo turizmo skatinimui.
„Pačios strategijos siekis yra, kad Lietuva taptų gastronomijos centru regione. To neatliepia tik turizmo skaičius kiekybine prasme, svarbu plėsti ir valstybių, iš kurių mes pritraukiame turistus, sąrašą“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė ministras.
„Kodėl Lietuvos gastronomijos strategija tokia svarbi? Mes pirmą kartą įtraukėme ir į EIM prioritetus, teikėme netgi į Vyriausybės priemonių gyvenimo planą ir į numatomas veiklas būtent, kad turime skatinti būtent gastronominį turizmą. (…) Dėl to, kad gastronomija jau senokai tapusi viena iš esminių turizmo dedamųjų, turizmo ekonomikos krypčių ir tai visą laiką, ką aš nuolat kartoju, yra langas į Lietuvą atvykstantiems naujiems turistams iš tų pačių šalių, iš kurių mes sulaukiame daug. Tai yra galimybė praplėsti valstybių, iš kurių mes pritraukiame turistus, ratą“, – teigė E. Grikšas.
Pasak D. Katino, šiuo metu dirbama grupėje, kurią sudaro EIM atstovai, mažosios asociacijos, nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“.
„Dabar vyksta darbiniai dalykai, ką mes norime įdėti į į strategiją“, – kalbėjo jis.
„Labai džiaugiamės, kad mažos asociacijos (…), kaip Kavos entuziastų asociacija, Someljė asociacija ir Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija, kuri yra didelė, nori kartu eiti su mumis kartu vienu žingsniu, viena kryptimi ir mato labai didelę prasmę šitame visame plane“, – sakė D. Katinas.
Kaip skelbia ministerija, nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ atlikta užsienio turistų apklausa parodė, kad 78 proc. atvykstančiųjų vienu svarbiausių motyvų rinktis Lietuvą įvardija norą paragauti lietuviškų patiekalų ir gėrimų. Tai daugiau nei gamtos (74 proc.) ar kultūros (72 proc.) pažinimas. Be to, 95 proc. turistų gerai arba labai gerai įvertino tradicinės lietuviškos virtuvės patirtį, o 91 proc. teigiamai įvertino restoranus ir kavines.
Teigiama, kad auga ir bendri turizmo rodikliai – pernai užsienio turistų skaičius Lietuvoje padidėjo 11,8 proc., o 2026 metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos apgyvendinimo įstaigos sulaukė 935 tūkst. svečių – 19 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Užsienio turistų skaičius augo dar sparčiau – 23 proc. ir siekė 258 tūkstančius.
EIM skelbia, kad Lietuva jau trečius metus dalyvauja „Michelin Guide“ atrankoje. Jos duomenimis, 2024 m. gide buvo įvertinti 34 restoranai, 2025 metais – 37, šiemet – 44. Per dvejus metus į prestižinį gidą įtrauktų restoranų skaičius išaugo beveik 30 proc., o Lietuva turi penkis „Michelin“ žvaigždutėmis įvertintus restoranus.
person Marta Kraujelytė (ELTA)
Vėl smogė gamtos stichija Varėnos rajonui, ypač stipriai nukentėjo Marcinkonių seniūnija. Sudėtinga situacija kelyje Marcinkonys–Puvočiai–Druskininkai, kur maždaug dviejų kilometrų kelio atkarpą užvertė medžiai, eismas šioje vietoje labai apsunkintas, o kai kur – visiškai neįmanomas. Į pagalbą sulaukta iš įvairių ugniagesių komandų, policijos, vietos gyventojų ir vairuotojų. Varėnos rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybos vadovas Ramūnas Navickas teigia, jog tokio intensyvaus laikotarpio seniai neprisimena.arrow_forward
Ketvirtadienio vakarą audra padarė didelę žalą partizano Juozo Jakavonio-Tigro sodyboje.
Naujieną apie nelaimę pranešė partizano dukra, Seimo narė Angelė Jakavonytė, nurodžiusi, kad dėl audros neteko elektros, o keliai užversti.
Sodyba, esanti Kasčiūnų kaimo, yra svarbi istorinė vieta, nes joje anksčiau buvo partizanų vadavietė.arrow_forward
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) vadovas Marius Švaikauskas teigia, kad yra ieškoma teritorijos, kurioje būtų galima saugoti išrūšiuotas ir deginimui tinkančias atliekas – kietąjį atgautąjį kurą. Šiuo metu vyksta derinimai su Aplinkos ministerija ir Aplinkos apsaugos departamentu dėl potencialios vietos. VAATC vadovas tikina, kad perėmus MBA gamyklą iš bendrovės „Energesman“, matoma pažanga, sutaisyti įrenginiai ir paruoštos atsarginės dalys.arrow_forward
Vokietijos federalinė prokuratūra pranešė perimanti tyrimą, po to, kai Leipcigo oro uoste buvo aptiktas dronas su sprogmenimis. Tyrimas pradėtas dėl įtarimų, jog buvo bandoma su sprogmenimis įvykdyti sprogimą, taip keldamas pavojų oro eismui. Vidaus reikalų ministras Aleksandras Dobrindtas pareiškė, kad šis incidentas kelia naują grėsmių lygį ir rodo hibridinės atakos scenarijų.arrow_forward