Lenkijos premjeras: užkirstas kelias galimai grėsmei pasienio punktui

Politika agresija prieš Ukrainą Tarptautiniai santykiai Nacionalinis saugumas Hibridinis karas Donaldas Tuskas Lenkija Ukraina

Varšuva, rugsėjo 10 d. (ELTA).

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pranešė, kad, bendradarbiaujant Lenkijos ir Ukrainos tarnyboms, naktį buvo užkirstas kelias „tiesioginei grėsmei“ pasienio punktui, rašo portalas „TVP World“.

Kalbėdamas po ketvirtadienį Slovakijoje vykusio Višegrado grupės lyderių susitikimo, D. Tuskas įspėjo, kad Lenkija ir kitos su Ukraina besiribojančios šalys turėtų būti pasiruošusios panašiems Rusijos veiksmams.

„Bendradarbiaujant mūsų ir Ukrainos tarnyboms, mums pavyko užkirsti kelią tiesioginei grėsmei vienam iš pasienio punktų“, – tvirtino D. Tuskas.

Jis nepateikė detalių apie naktinės grėsmės pobūdį ir neįvardijo konkretaus pasienio punkto.

„Tikimės tokio tipo veiksmų prieš pasienio punktus su Ukraina kitose šalyse, įskaitant Lenkiją“, – sakė jis.

„Deja, naktį tai nujautėme. Viskas baigėsi gerai, tačiau turime būti pasiruošę įvairioms tokio pobūdžio provokacijoms“, – pridūrė D. Tuskas.

Lenkijos premjeras kaip grėsmės pavyzdį įvardijo neseniai įvykdytą Rusijos dronų ataką Ukrainos sienos pusėje pasienyje su Moldova.

Rusijos dronai trečiadienį atakavo Starokozačės pasienio punktą, žuvo du civiliai, o dar trys buvo sužeisti, pranešė Ukrainos pareigūnai.

Ukrainos pasieniečių duomenimis, Rusija pastarosiomis savaitėmis atakavo penkis pasienio punktus – keturis Moldovos ir vieną Rumunijos pasienyje.

person Lina Linkevičiūtė (ELTA)

Marokas ketvirtadienį pareiškė, kad nėra jokių faktų, patvirtinančių jo dalyvavimą didžiuliame migrantų antplūdyje į Ispanijos Šiaurės Afrikos eksklavą Seutą liepos mėnesį. Tai buvo precedento neturintis chaotiškas antplūdis, per kurį žuvo daugybė žmonių ir kuris sukėlė Europos Sąjungos ginčus dėl keblaus migracijos klausimo. Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas nuolat vengė kaltinti Maroką ir pažymėjo, kad nėra „tvirtų įrodymų“, jog ši Šiaurės Afrikos šalis organizavo migrantų antplūdį.arrow_forward

Rgs 10d. access_time20:49

Po audros, kai kai kuriems gyventojams dar neturint elektros ir politikams kėlus klausimus dėl „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atsakomybės, bendrovės vadovas Renaldas Radvila prašė atleisti jį iš pareigų. Premjeras Mindaugas Sinkevičius anksčiau informavo apie ketvirtadienį vyksiantį ESO valdybos posėdį. Finansų ministras Taurimas Valys teigė palaikantis R. Radvilos sprendimą atsistatydinti ir laukiantis konkrečių ESO valdančios „Ignitis grupės“ sprendimų, kurie užtikrintų realius pokyčius ir didesnį elektros tinklo atsparumą.arrow_forward

Rgs 10d. access_time20:47

Prancūzijos vidaus reikalų ministras grasina televizijos kanalui „CNews“ baudžiama byla, jei vėl leis eteryje pasirodyti rusų komentatorei Ksenija Fiodorovai, kuri buvo išsiųsta iš šalies dėl įtarimų, esanti Kremliaus agentė. Ksenija Fiodorova, buvusi Prancūzijos „RT“ padalinio vadovė, rugpjūtį buvo oficialiai išsiųsta iš Prancūzijos, teismui atmetus jos apeliacinį skundą dėl sprendimo, kuriuo jai buvo nurodyta palikti šalį dėl prokremliškos propagandos skleidimo. Vidaus reikalų ministras parašė laišką Prancūzijos žiniasklaidos reguliavimo institucijai ARCOM, aiškindamas, kad bet koks Fiodorovos sugrįžimas į eterį tiesiogiai prieštarauja taikytoms išsiuntimo ir turto įšaldymo priemonėms ir gali tapti pagrindu keliems baudžiamiesiems kaltinimams.arrow_forward

Rgs 10d. access_time20:29

Kanada skiria Ukrainai papildomą paramą oro gynybos srityje, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Reaguodama į Rusijos invaziją, Kanada skyrė Ukrainai 26 mlrd. Kanados dolerių (16 mlrd. eurų) vertės paramą, ir nurodė, jog bus suteikta daugiau pagalbos. Ukraina teigia, kad jai skubiai reikia geresnės oro gynybos, nes sustiprėjo Rusijos balistinių raketų smūgiai.arrow_forward

Rgs 10d. access_time20:20