LB parengė Mokėjimų strategiją: dėmesys mokėjimų sistemos saugumui, prieinamumui regionuose

Vilnius, kovo 4 d. (ELTA).

Lietuvos bankas (LB), įvertinęs mokėjimų rinkos situaciją ir galimas rizikas, parengė Mokėjimų strategiją iki 2030-ųjų metų. Anot banko valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, ji orientuota į mokėjimų saugumo, atsparumo didinimą, paslaugų prieinamumą regionuose ir europinę mokėjimo rinką stiprinančias inovacijas. 

„Kiekvienas Lietuvos gyventojas turi galėti saugiai ir patogiai atsiskaityti kasdieninėse ir ne kasdieninėse situacijose, nepriklausomai nuo to, kur gyvena – mieste ar kaime –  ir kokias paslaugas renkasi“, –  trečiadienį spaudos konferencijoje teigė G. Šimkus.

„Turime sumažinti finansinio sukčiavimo apimtis, sustiprinti visos sistemos atsparumą. Šias vizijas ir prioritetus išdėstėme Mokėjimo strategijoje, kurią parengėme įvertindami rinkos situaciją, geopolitinę ir technologinę aplinką, vartotojų lūkesčius“, – sakė jis. 

G. Šimkaus teigimu, per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos mokėjimų sistema patyrė daug pokyčių – šalis tapo euro zonos nare, išaugo elektroninių mokėjimų, nuotolinių paslaugų apimtys ir t. t.

Anot jo, kartu atsirado ir nauji iššūkiai. Įvertinus išaugusias sukčiavimo apimtis, kibernetines grėsmes, karą Ukrainoje, LB išskyrė tris pagrindines Mokėjimų strategijos kryptis: saugumo ir atsparumo didinimą, paslaugų prieinamumo didinimą ir inovacijų skatinimą.

Pirmoji orientuota į griežtesnę kovą su sukčiavimu, kuri apima ir didesnę mokėjimo paslaugų teikėjų atsakomybę. 

LB praėjusią savaitę pristatė daugiau kaip 20 siūlomų teisės aktų pakeitimų, skirtų kovoti su finansiniu sukčiavimu. Tiesa, jie dar turės būti priimti Seime.

Siekiant didinti atsparumą, Mokėjimų strategijoje taip pat bus skiriamas dėmesys pasirengimui užtikrinti bankinius atsiskaitymus esant nenumatytoms, ekstremalioms aplinkybėmis, pavyzdžiui, geopolitinėms grėsmėms ar gamtos stichijoms.

„Kartu su šalyje veikiančiais pagrindiniais bankais ėmėmės veiksmų, kad mobilizacijos atveju būtų užtikrinti būtinieji atsiskaitymai mokėjimų kortelėmis bei grynųjų pinigų išėmimas“, – aiškino G. Šimkus.

Be to, anot jo, numatyta ir galimybė atsiskaityti nesant interneto ryšio.

Tuo metu paslaugų prieinamumo didinimas susijęs su siekiu užtikrinti grynųjų pinigų, nuotolinių, fizinių paslaugų prieinamumą regionuose.

Anot jo, 2022 m. 40 savivaldybių buvo įrengta 100 naujų bankomatų. Pernai atlikus patikrinimą, G. Šimkaus teigimu, situacija savivaldybėse buvo nevienoda, todėl bus taikomi individualūs sprendimai.

Taip pat jis pažymi, kad svarbu užtikrinti, jog visi šalies gyventojai turėtų galimybes gauti finansines paslaugas, todėl siekiama didinti fizinio aptarnavimo vietų regionuose skaičių. 

„Yra svarbu užtikrinti, kad mokėjimo ar finansinės paslaugos būtų prieinamos tiek skaitmeniniu, tiek fiziniu būdu“, – teigė jis.

„Rinkos dalyviams akcentuojame fizinių aptarnavimo vietų poreikį. Nebūtinai tai turi būti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę veikiantis banko skyrius, bet yra daugybė alternatyvų. Kai kurie bankai jas jau taiko, pavyzdžiui: mobiliosios komandos regionuose, galimybė susitarti su savivaldybe ir veikti tam tikrą dienų skaičių per savaitę ir panašiai – ten, kur yra gyventojų poreikis“, – pridūrė G. Šimkus.

Jo teigimu, turi būti parengta ir įgyvendinta geriausia praktika, užtikrinanti fizinį bankų paslaugų prieinamumą regionuose, nustatytas praktikos laikymasis.

Be to, LB valdybos pirmininkas sako, jog Mokėjimų strategijoje siekiama toliau didinti konkurenciją ir sudaryti sąlygas vartotojams lengvai bei paprastai keisti mokėjimo paslaugų teikėją.

Siekis mažinti priklausomybę nuo ne Europos mokėjimų sprendimų

LB valdybos pirmininko teigimu, siekiama stiprinti ir konkurencingą europinę mokėjimų rinką, mažinant priklausomybę nuo ne Europos mokėjimo paslaugų teikėjų bei į šalį pritraukiant europinį atsiskaitymo būdą.

„Šiandien Lietuvoje atsiskaitymams prekybos ir paslaugų vietose mes naudojame tik ne europines mokėjimo korteles ir mobiliąsias pinigines. Daugelyje Europos valstybių yra nacionaliniai arba regioniniai sprendimai. Lietuvoje to nėra, todėl reikia sukurti sąlygas, kad europinis atsiskaitymo ir mokėjimo sprendimas ateitų ir į Lietuvą“, – dėstė G. Šimkus.

Jis sako, jog pagal momentinius mokėjimus Lietuva yra tarp lyderiaujančių valstybių, tačiau esą išnaudojamos dar ne visos jų teikiamos galimybės.  

Tolesnei plėtrai numatyta galimybė pasitelkti bendros mokėjimų eurais erdvės SEPA (angl. Single Euro Payments Area) prašymo sumokėti schemą arba alternatyvius sprendimus ne tik gyventojų tarpusavio atsiskaitymams, bet ir elektroninei prekybai, mokesčių, įmokų sumokėjimui, verslo mokėjimams ar net atsiskaitymams fizinėse ir prekybos vietose.

„Čia yra tokios kaip ir alternatyvos – yra galimybė plėtoti SEPA prašymų sumokėti schemą – tai yra įstatyminis keitimas. Tačiau yra alternatyva, kad galėtų (atsirasti – ELTA) tokia arba panaši SEPA prašymų sumokėti funkcionalumus įgyvendinanti privati schema“, – sakė jis.

Centrinio banko vadovas pažymi, jog taip pat mokėjimų sistemą galės papildyti skaitmeninis euras, kurio reglamento projektas šiuo metu svarstomas Europos Parlamente. Manoma, kad bandomasis projektas galėtų būti pradėtas kitąmet, o skaitmeninis euras pasirodyti – 2029 m.