Kyjivo gynyba ir „hibridinės“ grėsmės iš Maskvos – pagrindinės ES ministrų susitikimų temos
Politika agresija prieš Ukrainą Gynyba Geopolitika ES politika Ukraina Rusija Europos Sąjunga
Dublinas, rugsėjo 1 d. (AFP-ELTA).
ES šalių gynybos ministrai antradienį svarstė, kaip sustiprinti Ukrainos oro gynybą, didėjant susirūpinimui dėl Rusijos kampanijos, kuria siekiama destabilizuoti Kyjivo rėmėjus Europoje.
Maskva naudojasi tuo, kad Ukrainai baigiasi JAV gamybos oro gynybos raketos, ir smarkiai bombarduoja šalį, o Kyjivas atsako smūgiais prieš Rusijos infrastruktūrą, naudodamas savo gamybos tolimojo nuotolio ginklus.
Iš Ukrainos pranešta, kad naktį į antradienį Kyjive ir jo apylinkėse Rusijos dronų ir balistinių raketų ataka pražudė mažiausiai 12 žmonių – būtent tuo metu, kai vaikai turėjo grįžti į mokyklą po vasaros atostogų.
„Rusija iš tiesų eskaluoja karą, siekdama kuo labiau pakenkti Ukrainos žmonėms ir juos palaužti“, – žurnalistams sakė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas, prasidedant dviejų dienų susitikimui Viklou miestelyje Airijoje.
Gynybos ministrai – susirinkę antradienį, prieš trečiadienį numatytas ES užsienio reikalų ministrų derybas – ketina susitikti su naujuoju Ukrainos gynybos ministru Jevhenu Chmara.
Tačiau panašu, kad jie nedaug ką gali padaryti, kad smarkiai padidintų taip reikalingų Ukrainai oro gynybos raketų tiekimą, išskyrus spaudimą Europos šalims, vis dar turinčioms atsargų, ir raginimą Japonijai bei Pietų Korėjai daugiau dalytis savo ginkluote.
„Žinome, kad kai kurios šalys turi oro gynybos raketų, kurių galiojimo laikas netrukus baigsis. Taigi būtų labai gerai, jei jos būtų perduotos Ukrainai“, – sakė K. Kallas.
Kremliui intensyvinant oro kampaniją prieš Ukrainą, vis daugėja nuogąstavimų, kad Maskva taip pat siekia nukreipti dėmesį nuo savo sunkumų mūšio lauke, stiprindama vadinamąsias „hibridines“ operacijas Europoje.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas teigė, kad jo šalis vis dažniau „atsiduria hibridinių užpuolikų taikiklyje“, po to, kai rugpjūtį Leipcigo oro uoste – svarbiame karinio transporto mazge – buvo rastas dronas su sprogmenimis.
Berlynas dar oficialiai neapkaltino Rusijos dėl šio incidento, tačiau aiškiai leidžiama suprasti, kad pirštu beda į Maskvą.
Nerimą dėl Rusijos ketinimų dar labiau sustiprino praėjusią savaitę įvykęs netikėtas CŽA vadovo Johno Ratcliffe‘o vizitas į Maskvą; JAV žiniasklaida pranešė, kad jis perspėjo Rusiją nepulti jokios NATO šalies.
ES pareigūnai tvirtina nemanantys, kad Maskva artimiausiu metu ruošiasi kariniam puolimui, tačiau galima laukti naujų incidentų „pilkojoje zonoje“, t. y. žemiau atviro konflikto ribos.
„Jie nuolat išbando šią ribą – kur yra ta raudona linija, – sakė Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras. – Tačiau mes taip pat išlaikome aiškų protą ir ramybę ir nereaguosime pernelyg jautriai, jei tai nebus karinis puolimas.“
Nors F. Merzas teigė, kad atsakingieji dėl incidentų Vokietijoje „už juos sumokės“, Europai sunkiai sekasi kovoti su nedidelio masto diversijų ir kišimosi kampanija, dėl kurios ji kaltina Maskvą.
Sankcijos, turtas, reformos
Be žvalgybinės informacijos mainų ir policijos bendradarbiavimo stiprinimo, ES stengiasi padidinti karo kainą Kremliui, stiprindama paramą Ukrainai ir taikydama sankcijas Maskvai.
Briuselis pateikė naujus planus įtraukti dar 1 600 įmonių bei asmenų į jau ir taip ilgą sankcijų sąrašą.
Tuo tarpu vėl atsinaujino diskusijos dėl to, ar ES turėtų panaudoti apie 200 mlrd. eurų įšaldyto Rusijos centrinio banko turto Ukrainai finansuoti.
Pasiūlymas panaudoti šias lėšas žlugo praėjusiais metais dėl pasipriešinimo iš Belgijos, kurioje laikoma didžioji turto dalis, todėl ES savo iniciatyva suteikė Kyjivui 90 mlrd. eurų paskolą.
Tačiau jau dabar jaučiama, kad šių pinigų gali neužtekti dvejiems metams, kuriems jie buvo skirti, ir ES anksčiau ar vėliau gali tekti ieškoti būdo, kaip panaudoti įšaldytas Rusijos lėšas.
„Kiekvieną dieną karo išlaidos auga“, – praėjusią savaitę laiške rašė Nyderlandų, Lenkijos, Ispanijos ir Švedijos aukščiausio rango diplomatai.
Naujasis Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras Edas Milibandas ir Ukrainos ministras Andrijus Sybiha prisijungs prie savo ES kolegų derybose, kurios vyks Airijoje, nes ši šalis dabar rotacine tvarka pirmininkauja ES.
Siaučiant krizėms Ukrainoje ir Irane ES ministrai taip pradės diskusiją dėl ES diplomatijos valdymo reformos, siekiant auginti sąjungos įtaką vis priešiškesniame pasaulyje.
Nors vieni pasisako už ES diplomatinės tarnybos reformą vadovaujant K. Kallas, kiti teigia, kad dabar nėra tinkamas laikas instituciniams pertvarkymams.
person Živilė Aleškaitienė (ELTA)