Premjeras pasitiki Budriu, pažangos santykiuose su Kinija tikisi iki pirmininkavimo ES Tarybai
Vilnius, rugsėjo 2 d. (ELTA).
Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia pasitikintis užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio diplomatiniais gebėjimais siekiant normalizuoti santykius su Kinija. Ministras pirmininkas tikisi, kad jo vadovaujamos Vyriausybės programoje įrašytą tikslą Lietuvos diplomatijos vadovui pavyks pasiekti dar iki šalies pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai.
„Žinau, kad (Užsienio reikalų – ELTA) ministerija ties tuo klausimu darbuojasi įvairiais pokalbių formatais ir tikiu, kad tais klausimais pajudėsime. Negalime tikėtis, kad šita startavusi naujoji Vyriausybė per pusantro mėnesio staiga ims ir tikrai jau kažką naujo parodys. Užsienio politika greit nesidaro, čia ne griovį iškasti ir gatvę nutiesti, ir tam net neužtenka kelių mėnesių laiko. Ties tuo dirbama“, – „Žinių radijui“ trečiadienį teigė ministras pirmininkas.
„Pasitikiu Kęstučio Budrio iniciatyva, pažintimi, taktu, diplomatiniais gebėjimais ir tikiu, kad jisai realizuos tai, kas Vyriausybės programoje įrašyta, ne ignoruos, ne kažkaip nutolins, bet tiesiog realizuos. Ir lauksiu to rezultato. Tikiuosi diplomatinių santykių atkūrime mes turėsime tam tikrą pažangą, noriu taip tikėti iki mūsų pirmininkavimo“, – akcentavo jis.
Dabartiniame Vyriausybės programos projekte numatyta normalizuoti Lietuvos diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio atstovavimo lygio, koks šiuo metu yra kitose ES valstybėse narėse.
Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau ne kartą teigė vertinantis K. Budrį kaip gerą užsienio reikalų ministrą. Kartu jis pabrėžė, jog tolesnis jo buvimas poste priklausys ir nuo to, kaip jam seksis normalizuoti santykius su Kinija, užtikrinti susitarimus su taivaniečiais.
Savo ruožtu K. Budrys sakė, kad normalizuodama santykius su Kinija Lietuva vadovausis savo pragmatiniais interesais, tačiau remsis tarptautinės teisės principais ir jų nepažeis.
Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo po to, kai 2021 m. pabaigoje Lietuvoje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė. Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius. Dėl Lietuvos sprendimo Kinija šaliai pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas.
Tikisi, kad ministras parveš gerų žinių iš Vašingtono dėl JAV karių
Jungtinėms Valstijoms peržiūrint šalies karių buvimą Europoje, Lietuva vis dar laukia sprendimų dėl jų rotacijos. M. Sinkevičius tikisi, kad K. Budrys po vizito Vašingtone šiuo klausimu parveš teigiamų žinių.
„Aš manau, kad Kęstutis Budrys intensyviai dirba. Rugsėjo mėnesį (…) išvyksta į Jungtines Amerikos Valstijas. Tikrai turiningą turės darbotvarkę. Ir tikrai tikiu, kad parveš gerų žinių. Tam tikri sprendimai yra jau turbūt ir priimti, bet jų anonsavimas, kol nesuderintas su partneriais, jis tiesiog yra on hold (sustabdytas – ELTA), yra laukiama. Tai galų gale nebūtų etiška kažką pasakyti už mūsų partnerius. Laukiame jų atsakymo. Aš manau, kad tie atsakymai turėtų būti teigiami“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.
Birželį interviu Eltai premjeras teigė šiuo klausimu pasigendantis K. Budrio proaktyvumo.
„Aš šiek tiek nustebęs ir nusivylęs, nes toks vaizdas, kad mūsų strategija šiuo klausimu yra tokia: mes kliaujamės viltimi, kad viskas bus gerai“, – Eltai teigė M. Sinkevičius.
Pasibaigus rotacijai birželio pradžioje iš Lietuvos pradėjo trauktis daugiau kaip 1 tūkst. JAV karių su technika. Įprastai po vienos rotacijos turėdavo atvykti kita, tačiau šįkart naujos grupės atvykimas buvo atidėtas.
Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę teigė neatmetantis galimybės, jog JAV karių rotacijos pajėgumai Lietuvoje galėtų būti didesni, nei buvo anksčiau.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas LRT televizijai sakė, kad didžioji dalis naujų amerikiečių karių pajėgumų Lietuvą turėtų pasiekti dar šiemet.
Savo ruožtu Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras TV3 televizijai patikino, jog Vašingtonas laikosi duoto žodžio, todėl rotaciją Lietuvoje baigusius amerikiečių karius pakeis nauji.
ELTA primena, kad Vašingtonas ėmė nuolat rotuoti pajėgas Baltijos valstybėse ir Lenkijoje po to, kai prieš ketverius metus Rusija įsiveržė į Ukrainą.
JAV sunkieji batalionai Lietuvoje rotuojami nuo 2019 metų.
person Liudmila Petrakova (ELTA)