link
Nuoroda pasidalinimui:
https://jega.lt/naujiena/kunigui-inkriminuojami-34-nusikaltimai-tarp-ju-vaiku-prievartavimas-nepilnameciu-itraukimas-i-girtavima-4686671  content_copy email

Kunigui inkriminuojami 34 nusikaltimai, tarp jų – vaikų prievartavimas, nepilnamečių įtraukimas į girtavimą

Vilnius, rugpjūčio 11 d. (ELTA).

Kunigas Laucius Prokuratūra VaikaiVilniaus arkivyskupijoje dirbusiam kunigui pareikšti kaltinimai dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš nepilnamečius. Pasak Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus, dvasininkas kaltinamas dėl 34 nusikalstamų epizodų, nusikaltimai susiję su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografiniais dalykais, vaikų įtraukimu į girtavimą.

„(Dvasininkui – ELTA) pateikti kaltinimai dėl 34 tyčinių apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, tarp jų – žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, taip pat dėl nusikaltimų prieš vaikus bei dėl nusikaltimų dorovei“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje pasakojo J. Laucius.

Anot jo, kunigas kaltinamas 2 epizoduose dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas, 13 epizodų dėl vaiko įtraukimo girtauti, 9 epizoduose dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, 4 epizoduose dėl jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimo, 3 epizoduose dėl lytinės aistros tenkinimo, pažeidžiant nepilnamečių seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, už atlygį. Taip pat dvasininkas yra kaltinamas ir mažamečio asmens seksualiniu prievartavimu.

Pasak J. Lauciaus, už pastarąjį nusikaltimą gresia laisvės atėmimo bausmė iki 15 metų.

„Taip, kaip nurodoma kaltinamajame akte, nusikaltimai buvo daromi nuo 2002 metų iki pat 2025 metų, tai yra 23 metus. Daugumą šių nusikaltimų buvo padaryti Romos Katalikų Bažnyčioje priklausančiuose tuometinėse šio kunigo gyvenamosiose vietose“, – dėstė J. Laucius.

Anot prokuroro, bylos duomenimis, nusikaltimai buvo padaryti 6 skirtingose Lietuvos vietovėse.

Pasak J. Lauciaus, byloje yra 11 nukentėjusiųjų, jų amžius svyruoja nuo 12 iki 18 metų.

Kaltinamajam pritaikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iš dvasininko paimtas jo asmens dokumentas.

Kadangi byloje pateikti civiliniai ieškiniai, tad kunigui taip pat apribota teisė į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Kaltinimų sulaukė ir dar vienas kunigas

J. Laucius pažymėjo, kad ši byla yra susijusi su kita baudžiamąja bylą, kuri teismui buvo perduota šių metų birželio pabaigoje. Joje kaltinimai pateikti kitam kunigui.

„Joje taip pat Romos Katalikų Bažnyčios kunigas, dirbęs Vilniaus arkivyskupijoje, yra kaltinamas dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas. Šioje byloje kunigas kaltinamas su kitu asmeniu“, – dėstė J. Laucius.

Jo teigimu, nėra duomenų, kad kunigai nusikaltimus būtų darę kartu, tačiau, pasak J. Lauciaus, tiriant vieną bylą, gauta medžiaga, kuri virto kitu tyrimu.

„Dalis duomenų, reikšmingų kitam tyrimui, buvo gauti vieno iš tyrimo metu, atlikus proceso veiksmus. Atlikus proceso veiksmus, nustatytos papildomos aplinkybės, kurios išsirutuliojo į atskirą tyrimą“, – dėstė prokuroras.

J. Laucius tiklsiai neįvardijo, kokiu būdu teisėsaugą pasiekė informacija apie galimai padarytus nusikaltimus.

Prokuroras nurodė, kad apie minėtas abi bylas tarptautinės sutarties tarp Lietuvos iš Šventojo sosto dėl teisinių santykių su Katalikų Bažnyčia tvarka buvo informuota Vilniaus arkivyskupijos kurija.

„Apie tai Vilniaus arkivyskupas metropolitas (Gintaras Grušas – ELTA) žino ir norėjau pasakyti, kad šiose bylose, mano nuomone, vyko konstruktyvus bendradarbiavimas su Vilniaus arkivyskupija“, – tvirtino J. Laucius.

Anot jo, kaltinimų sulaukę kunigai nušalinti nuo dvasinių pareigų.

Dvasininkų pavardžių prokuratūra neatskleidžia

Prokuroras, paklaustas, kodėl nėra paviešinta kaltinimų sulaukusio kunigo vardas ir pavardė, teigė, kad taip nutarta, vadovaujantis nekaltumo prezumpcija.

„Laikomasi nuomonės, kad asmuo yra nekaltas tol, kol nėra pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Taip pat manau, kad šioje konkrečioje situacijoje kunigas nėra tas viešas asmuo, kurio vardas ir pavardė tiek ikiteisminio tyrimu metu, tiek jį pabaigus ir jo nepripažinus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kaltu, privalo būti paviešinta“, – aiškino J. Laucius.

Jis tvirtino, kad prokuratūra neslepia seksualiniais nusikaltimais kaltinamo kunigo pavardės, o esą naudojasi teise jos nepaviešinti. J. Laucius užsiminė, jog galbūt dvasininko pavardė galėtų paaiškėti bylos teisminio nagrinėjimo metu arba skelbiant teismo nuosprendį.

J. Laucius, paklaustas, kodėl 23 metus nepavyko atskleisti kunigo galimai padarytų nusikaltimų, teigė, jog tokios pobūdžio nusikaltimai daromi paslpačia, juos yra sunkiau atskleisti.

„Tokie nusikaltimai yra latentiniai, ypatingai latentiniai. Šioje vietoje dėčiau akcentą ne į tai, kad jiems nebuvo užkirsta tada, o dėčiau į tai, kad panašu, kad teisingumo ranka juos, šiuos nusikaltimus dariusius asmenis, galimai yra pasiekusi“, – sakė J. Laucius.

Liepą Lietuvos vyskupų konferencija paskelbė 2025 m. ataskaitą.

Joje nurodoma, kad praėjusiais metais Lietuvos vyskupijose gautos dvi žinios apie galimus nepilnamečių seksualinio išnaudojimo atvejus. Abiem atvejais pradėti kanoniniai tyrimai.

Taip pat pranešta, kad vienas anksčiau pradėtas tyrimas baigtas apkaltinamuoju sprendimu pagal kanonų teisę, dėl kurio dvasininkas lieka nušalintas nuo kunigiškosios tarnystės. Vis dėlto pagal Lietuvos baudžiamąją teisę šis atvejis nebuvo kvalifikuotas kaip nusikaltimas

person Gytis Pankūnas (ELTA)