Vokietija ketina leisti savo žvalgybos tarnyboms imtis aktyvios gynybos priemonių
Berlynas, rugpjūčio 11 d. (dpa-ELTA).
Reaguodamas į sukauptus įrodymus apie pastaruoju metu vykstančias nedidelio masto hibridines atakas, Vokietijos ministrų kabinetas planuoja pritarti išplėstiems šalies žvalgybos tarnybų įgaliojimams, įskaitant galimybę aiškiai apibrėžtais atvejais aktyviai imtis veiksmų.
Trečiadienio posėdyje ministrų kabinetas turėtų patvirtinti įstatymo projektą, kuris, be kita ko, leistų Federalinei žvalgybos tarnybai (BND) vykstančios kibernetinės atakos ar dezinformacijos kampanijos metu daryti poveikį užsienio valstybės informacinių technologijų (IT) infrastruktūrai.
Įstatymo projekte taip pat numatyta sustiprinti priežiūrą ir įvesti naujas apsaugos priemones, įskaitant apribojimą, pagal kurį įtariama ekstremistinė grupuotė ar organizacija galėtų būti stebima ne ilgiau kaip penkerius metus. Norint šį laikotarpį pratęsti, reikėtų Vokietijos vidaus reikalų ministerijos pritarimo.
Vidaus žvalgybos tarnyba nuo 2021 m. vasario stebi politinę partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) kaip įtariamą ekstremistinę organizaciją, o praėjusių metų gegužę jos statusas federaliniu lygmeniu buvo pakeistas į „patvirtintą kraštutinės dešinės ekstremistinę organizaciją“. Šis sprendimas šiuo metu nagrinėjamas teismuose.
Šio įstatymo projektas buvo paskelbtas liepos pradžioje. Jame numatytomis reformomis sprendžiami tokie klausimai kaip biometrinių duomenų lyginimas su internete esančia informacija ir teisė vykdyti vadinamąsias „internetines kratas“, kai slapta gaunama prieiga prie įrenginio ir jame saugomuose duomenyse atliekama paieška.
Šios reformos planuotos jau kurį laiką, tačiau dabar šnipinėjimo ir sabotažo, ypač iš Rusijos, grėsmė laikoma padidėjusia, šalyje taip pat daugėja politiškai motyvuotų nusikaltimų.
Vokietijos Federalinis Konstitucinis Teismas yra pateikęs išaiškinimą, kuriame nurodoma, kad sekimo priemonės turi būti prižiūrimos efektyviau. Teismas nurodė, kad trūksta taisyklių, pagal kurias būtų galima atskirti vien vidaus telekomunikacijų duomenis, taip pat esą nėra pakankamai apsaugoma informacija, susijusi su užsienyje esančių užsienio piliečių privačiu gyvenimu.
person Marius Jakštas (ELTA)
Padėtis Zaporižios atominėje elektrinėje yra labai sudėtinga ir nenuspėjama, o dėl techninės priežiūros problemų, elektrinė praranda galimybę būti atkurta ir tęsti veiklą, sako Energetikos tyrimų centro direktorius Oleksandras Charčenka.
Elektrinė periodiškai praranda ryšį su elektros tinklu ir yra priversta naudoti dyzelinius generatorius, tačiau tiesioginė branduolinė grėsmė nėra pagrindinis pavojus, nes reaktoriai yra sustabdyti ir yra „šaltojoje“ būsenoje.
Charčenka pabrėžė, kad ilgas laikotarpis be tinkamos techninės priežiūros ir būtinų technologinių procedūrų sukelia rimtą problemą - gamykla gali prarasti galimybę būti visiškai atkurta.arrow_forward