Konservatoriai siūlo stiprinti tautinių mažumų moksleivių ugdymą lietuvių kalba: problemos – įsisenėjusios

Vilnius, kovo 2 d. (ELTA).

Siekiant stiprinti tautinių mažumų ugdymą lietuvių kalba bei moksleivių integraciją į visuomenę, konservatoriai siūlo didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo moksleiviams – per savaitę būtų skiriamos ne mažiau kaip 5 valandos lietuvių kalbos užsiėmimams.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) teikiamomis švietimo įstatymo pataisomis taip pat norima didinti lietuvių kalba dėstoma visuomeninių (istorijos, geografijos, pilietiškumo, ekonomikos, verslumo ir filosofijos) pamokų skaičių 1–12 klasių mokiniams.

„Paketas kompleksinis, matyt, sprendžiantis ir įsisenėjusias problemas, kurioms karts nuo karto pritrūkdavo politinės valios. (...) Problemas reikia spręsti ne tik su mūsų tautinių mažumų moksleiviais, tačiau ir su trečiųjų šalių piliečiais, kurie atvyko į Lietuvą“, – siūlomus įstatymo pakeitimus trečiadienį komentavo konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. 

Siūloma didinti savaitines pamokas lietuvių kalba

Projektu siūloma ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams ugdymui lietuvių kalba per savaitę skirti ne mažiau kaip po 5 valandas.

„Padidinus ugdymo lietuvių kalba laiką, mokiniai daugiau laiko praleis palankioje kalbinėje aplinkoje, turės daugiau praktikos ir formuosis jų lietuvių kalbos vartojimo įgūdžiai. Laukiamas rezultatas yra aukštesnio lygio tautinių mažumų mokinių pasiekimai pradedant pradinio ugdymo programą“, – rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.

Taip pat siūloma išplėsti ugdymą lietuvių kalba pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programose, kur visuomeniniai dalykai būtų dėstomi valstybine kalba. Į visuomeninius mokykloje dėstomus dalykus įtraukiama istorija, geografija, pilietiškumas, ekonomika ir verslumas, ir filosofija.

„Tai būtų proveržis. Tai sudarytų beveik 50 proc. programos turinio“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.

1–4 klasių mokiniams būtų skirta 1 savaitinė lietuvių kalba dėstoma pamoka per savaitę. 5–10 klasių mokiniams būtų skiriama nuo 2 iki 5 savaitinių pamokų, o 11–12 klasių mokiniai, pasirinkę vieną visuomeninį dalyką, privalėtų jam skirti 3 savaitines pamokas lietuvių kalba.

„Dažnesnis lietuvių kalbos vartojimas per įvairių dalykų pamokas sudarytų daugiau galimybių geresniems kalbiniams įgūdžiams formuotis. Kai kalba vartojama tik per lietuvių kalbos pamokas, mokiniams nepakanka progų pritaikyti išmoktas žinias praktikoje, todėl, plečiant lietuvių kalbos vartojimo apimtį ir kontekstus, mokiniams būtų sudarytos palankios sąlygos išmokti lietuvių kalbą aukštesniu lygiu“, – argumentuojama aiškinamajame rašte.

Siūloma tautinių mažumų mokyklose sudaryti galimybę steigti lietuviškas klases

Įstatymo projekte taip pat siūloma keisti ir tvarką, susijusią su į Lietuvą imigravusiais trečiųjų šalių piliečiais – norima sudaryti sąlygas užsienio piliečių vaikams mokytis valstybinės kalbos ir, ją išmokus, tęsti ugdymą įstaigoje lietuvių ugdomąja kalba.

„Kartu toks reikalavimas turėtų mažinti asmenų, nesiejančių savo ateities su Lietuva ilguoju laikotarpiu, naudojimąsi Lietuvos Respublikos resursais. Siūlomas teisinis reguliavimas turėtų mažinti visuomenės stratifikaciją ir uždarų socialinių grupių formavimąsi“, – rašome projekto aiškinamajame rašte.

„Tai būtų svarbus momentas, susijęs su tuo, kad jie būtų labiau linkę integruotis“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.

Taip pat projektu siūloma sudaryti galimybę steigti klases lietuvių ugdomąja kalba tautinių mažumų mokyklose.

„Daugėja tėvų, kurie norėtų leisti savo vaikus į lietuviškas mokyklas arba lietuviškas klases, nors ten trūksta infrastruktūros. (...) Akivaizdu, kad yra nemažai regionų, kur reikia, net ir dėstomąja lenkų kalba, steigti lietuviškas klases, jeigu yra tėvų pageidavimas“, – kalbėjo konservatorių pirmininkas.

Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) kovą pateikė siūlymus tautinių mažumų mokyklose leisti mažinti kai kurių dalykų pamokų skaičių, sudarant galimybę skirti daugiau pamokų valstybinei lietuvių kalbai mokyti.

ELTA primena, kad apie tai, jog tautinių mažumų mokyklose reikėtų didinti pamokų lietuvių kalba skaičių, buvo pradėta kalbėti praėjusių metų vasarį, po daugiau nei mėnesį trukusių diskusijų apie rusų tautinės mažumos ugdymo įstaigų švietimo kokybės gerinimą.

Po diskusijų su švietimo bendruomenės atstovais, lapkritį buvo parengti Švietimo įstatymo pakeitimai, susiję su lietuvių kalbos ugdymui skirtų valandų skaičiaus didinimu tautinių mažumų mokyklose.

Tuo metu buvo siūloma, kad nuo 2025 m. rugsėjo ugdymui lietuvių kalba būtų skiriama 1 valanda per savaitę daugiau – 6 valandos, nuo 2026 m. šį skaičių planuojama padidinti iki 7 valandų, o 2028 m. – iki 8 valandų per savaitę.

2024 m. valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatai atskleidė, kad daugiau nei penktadalis tautinių mažumų mokyklų mokinių neišlaikė lietuvių kalbos ir literatūros VBE, o kitų dalykų rezultatai buvo žemesni nei besimokančiųjų lietuvių kalba.