Konservatoriai kritikuoja koalicijos sprendimą dėl NT mokesčio: gelbėja savo kailį

Vilnius, birželio 4 d. (ELTA).

Konservatoriai kritikuoja Seimo valdančiosios koalicijos sprendimą visiškai neapmokestinti pagrindinio nekilnojamojo turto (NT). Anot opozicijos narių, tai labiausiai į naudą išeitų brangiausio NT savininkams.

„Koalicija maloningai sutarė atleisti nuo mokesčio net tuos, kurie jį moka dabar, t. y. turinčius didesnės vertės būstą“, – trečiadienį feisbuke rašė konservatorių lyderė Ingrida Šimonytė.

Anot jos, geresnis sprendimas būtų buvęs NT mokesčio „grindis“ indeksuoti pagal turto kainų augimą nuo paskutinio vertės nustatymo, taip nesusiaurinus mokesčio bazės. Tiesa, I. Šimonytė teigia suprantanti, kodėl toks sprendimas buvo priimtas – jos manymu, koalicijos lyderiai „gelbėja savo kailį“.

„Socialdemokratų pirmininkui ir pagrindiniam koalicijos melagiui reikia gelbėti savo kailį. Vienam nuo nepatogios situacijos, kai siūlai kažkam daugiau susimokėti mokesčių būdamas labai prastoje situacijoje su savo paties skaidrumu. Kitam – nuo buvusių fanų rūstybės ir priekaištų esant konservatorių projektu“, – į G. Palucką ir Remigijų Žemaitaitį referavo konservatorė.

Dėl naudos brangiausio NT savininkams I. Šimonytei antrino jos frakcijos kolega Mindaugas Lingė. 

„Ta diskusija nebėra visiškai nauja, bet suprantame, kad tai nėra teisingas sprendimas. (…) Nežinau, kodėl turėtume dabar atleisti brangiausio NT savininkus apskritai nuo mokesčio mokėjimo. Pirmiausia naudą pajaustų pagal dabartinę tvarką pakankamai daug sumokantys“, – Eltai sakė Seimo konservatorių frakcijos seniūnas.

„Iš tokio pasiūlymo daugiausia, matyt, laimėtų dabartiniai mokesčio mokėtojai“, – pridūrė jis.

E. Gentvilas: socialdemokratai grįžta į logikos ribas

Liberalas Eugenijus Gentvilas tuo metu sako, jog toks projektas jam atrodo logiškesnis, nei ankstesni finansų ministro Rimanto Šadžiaus siūlymai.

„Man tikrai truputį kėlė nuostabą paskutinis Šadžiaus pateiktas projektas – pirmas turtas apmokestinamas nuo 10 tūkst. eurų, o antras turtas, kas jau būtų lyg ir prabanga – tik nuo 50 tūkst“, – Eltai sakė liberalas. 

„Dabar yra logiškiau, kad pirmas turtas mažiau apmokestinamas, o antras daugiau. Logikos aš matau, nes apmokestinama šiek tiek prabanga. (…) Dabar man truputį yra grįžimas į logikos ribas“, – pridūrė jis.

Politikas akcentavo, jog naujausias siūlymas labiau atitinka socialdemokratiškas pažiūras. 

„Kai socialdemokratų finansų ministras pasiūlo pirmą turtą apmokestinti nuo 10 tūkst., o tai aš nebesuprantu, už ką pasisako socialdemokratai“, – aiškino E. Gentvilas. 

Opozicija pasigenda premjero politinės lyderystės

Pasak E. Gentvilo, valdančiajai koalicijai kils problemų priimant ne tik NT, bet ir kitus mokestinius pakeitimus, mat esamam premjerui, liberalo manymu, trūksta politinio įdirbio bei palaikymo.

„Įspūdis toks, kad premjeras, kuris ir taip jau buvo lyderis pamušta koja, socialdemokratų atsarginis premjeras, po visų tų skaidrumo, neskaidrumo dalykų dar mažesnį autoritetą turi. (…) Kas, kad jis iš bėdos buvo išrinktas partijos pirmininku, kai nekandidatavo Sinkevičius ir Blinkevičiūtė. (…) Bet jo pozicijos nėra stiprios nei valdančiojoje koalicijoje, nei pačioje socialdemokratų partijoje“, – kalbėjo parlamentaras. 

„Priimant mokesčių pakeitimus, ne tik NT, bet ir kitų mokesčių pakeitimus, ši valdančioji dauguma, vadovaujama premjero pamušta koja, tikrai turės problemų. (…) Paluckas neturi to lyderio įdirbio partijoje. Kas yra lyderis? Praeityje teistas, praeityje pabuvęs valdančiojoje daugumoje su valstiečiais, išėjęs – suskilo partija. Jam daug ką atleidžia, viskas gerai, socialdemokratinis atlaidumas man suprantamas, bet jis nėra toks nekvestionuojamas autoritetas partijoje, o tuo labiau – koalicijoje“, – pažymėjo jis.

Be to, pasak E. Gentvilo, sunku pasakyti, ar šis projektas įveiks balsavimus Seime, mat neaišku, kaip į jį reaguos Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“

„Matėme visiškai chaotišką procesą, ir sakyti, kad čia jau taip ir bus, aš nedrįstu. Gali būti, kad nebus niekaip. (…) Ne tik šitas siūlymas. AŠ nežinau, ar apskritai koks nors mokestinis pakeitimas praeis. Nežinia, kaip elgsis Nemuno aušra dėl NT mokesčio, dėl kitų mokesčių“, – aiškino liberalas. 

Politinės lyderystės, rengiant NT mokesčio projektą, pasigenda ir konservatorius M. Lingė. Pasak jo, ši valdančioji koalicija pernelyg daug taikosi prie potencialių rinkėjų reakcijų.

„Politinės lyderystės nėra. Matosi, kad norima išskaičiuoti, reaguojant ir į potencialius rinkėjus, jaučiant tas nuotaikas, kurios vyrauja“, – aiškino konservatorių frakcijos Seime vadovas. 

„Panašu, kad ir koalicijoje trūksta palaikymo ir sutarimo dėl šio mokesčio – turbūt nebūtume (kitu atveju – ELTA) turėję šešių skirtingų variantų“, – pažymėjo jis. 

Po pateikimo Seimas pritarė Finansų ministerijos siūlymui, kad pagrindinį asmens būstą galima būtų apmokestinti mažiausiai nuo 10 tūkst. eurų „grindų“, šią vertę viršijanti suma – tarifais intervale nuo 0,1 proc. iki 1 proc. 

Vyriausybė siūlo, kad antram, trečiam ir visiems likusiems gyventojų nekomerciniams NT objektams būtų taikomos „grindys“, siekiančios 50 tūkst. eurų vienam asmeniui.

Seimo pirmininkas, demokratų lyderis Saulius Skvernelis teigė, kad toks sprendimas koalicijoje priimtas atsižvelgus į situaciją šalyje, galimus finansinius praradimus.

Tuo metu „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sakė, kad šiuo mokesčio modeliu siekiama iš naujo persiderėti su Europos Komisija (EK) ir taip gauti trūkstamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšas.

Anksčiau premjeras teigė, kad Vyriausybės pateiktas NT mokesčio projektas galėtų „atlaisvinti“ 400 mln. eurų RRF lėšų.

„Kaip žinote, EK atidaro langą ir, matyt, eisime link derybų, jeigu šitas modelis tinka. (…) Kaip žinote, suma mažėja iki 85 mln., nebe 400 mln. eurų, tai yra pagrindas toliau tęsti derybas ir gali būti, kad pavyks Vyriausybei apsiginti“, – žurnalistams kalbėjo R. Žemaitaitis, pridurdamas, kad šiuo sprendimu siekiama „neaudrinti visuomenės“.

Apmokestinimą visam nepagrindiniam gyventojų būstui siūlyta taikyti iki 2030 m., pajamos skirti Gynybos fondui, o pajamas iš pirmojo būsto apmokestinimo – į savivaldybių biudžetus.