LB vadovas: aiškiai įsivardijus NT mokesčio tikslą, sprendimai ateitų savaime

Vilnius, birželio 6 d. (ELTA).

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako diskusijoje apie nekilnojamojo turto (NT) mokestį pasigendantis aiškių tikslų įvardijimo, kodėl politikai imasi mokestinių korekcijų ir kur ketina skirti papildomas pajamas.

Taip jis kalbėjo koalicinei tarybai šią savaitę paskelbus, kad atsitraukia nuo pirminio Vyriausybės pasiūlyto mokesčio varianto ir Seimui siūlys pirmo būsto nuo kitų metų neapmokestinti. 

„Klausimas, kurį aš iškelčiau, yra kuo šituo pasikeitimu yra siekiama. Man atrodo, yra per daug susikoncentruota į diskusiją, koks turėtų būti nekilnojamojo turto mokesčio dizainas, bet tas dizainas nėra savitikslis. Jis yra pasekmė tikslo – (…) ko šiuo pakeitimu yra siekiama, (…) o tada labai greitai galima atsakyti, koks turėtų būti dizainas“, – žurnalistams penktadienį sakė G. Šimkus.

Pasak centrinio banko vadovo, iš pradžių mokestis turėjo būti skirtas gynybai, vėliau diskutuota apie pajamas savivaldybių infrastruktūrai, taip pat – siekiant gauti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšas.

Jo teigimu, pirmas būstas sudaro 50 proc. viso nekomercinio nekilnojamojo turto vertės, tad neapmokestinus pirmojo būsto mokesčio per metus būtų surenkama iki 10 mln. eurų.

„Įvardijimas aiškiai tikslo labai padėtų apsispręsti, koks turėtų būti (mokesčio – ELTA) dizainas, nes 10 mln. eurų nei savivaldybių infrastruktūrai labai pagelbėtų, nei gynybą labai sustiprintų“, – tikino G. Šimkus.

Pagal dabartinį mokesčio modelį biudžetas per metus pasipildo maždaug 16 mln. eurų.

LB vadovo teigimu, visuotinis NT mokestis sušvelnina rinkos svyravimus, todėl institucija siūlė, kad naujas jo variantas turėtų apimti plačią mokėtojų bazę ir būti pakankamai progresyvus.

„Tai mažiau ekonomikos aktyvumui žalingas mokestis, ypač kai kalbame apie gynybos poreikių finansavimą, bet jis turi būti pakankamai reikšmingas kaip įplaukų šaltinis“, – teigė G. Šimkus.

Pasak jo, nors visuomenėje kyla nepasitenkinimas dėl politikų planų apmokestinti gyventojų būstą, naujausias koalicinės tarybos siūlymas nutolsta nuo centrinio banko rekomendacijų.

„Galbūt galima buvo tiesiog sumažinti tarifus, kad tai nebūtų drakoniškas kažkoks mokestis, tai galbūt to erzelio būtų šiek tiek mažiau“, – pridūrė G. Šimkus.

Nors mokestį keisti siūlanti Finansų ministerija teigė, kad pirmąjį asmens būstą reikėtų apmokestinti mažiausiai nuo 10 tūkst. eurų jo „grindų“, sprendimą dėl konkrečios kartelės ir tarifų intervale nuo 0,1 iki 1 proc. paliekant savivaldybėms, koalicinė taryba trečiadienį paskelbė, kad šio siūlymo atsisako.

Tuo metu viso ne pagrindinio gyventojų būsto vertes kol kas ir toliau ketinama sumuoti bei apmokestinti nuo 50 tūkst. eurų „grindų“ vienam asmeniui.

Tiesa, toliau dėl nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimų turės spręsti Seimas, atsižvelgdamas į Biudžeto ir finansų komiteto sprendimą – šis balsuoti dėl pakeitimų planuoja ateinantį pirmadienį.

Dabar neapmokestinama riba visiems gyventojų NT objektams siekia 150 tūkst. eurų nuo bendros jų vertės, tarifai – nuo 0,5 iki 2 proc.

Pagal Vyriausybės siūlymą, kurį pirmu balsavimu palaikė Seimas, pajamas iš pirmojo būsto apmokestinimo siūlyta skirti savivaldybėms, mokestį už antrą, trečią ir likusius nekomercinius NT objektus – iki 2030-ųjų skirti į Gynybos fondą. 

ELTA primena, kad šiuo metu Seimo komitetuose svarstoma Vyriausybės mokesčių pertvarka, kurią priimti ketinama iki pavasario sesijos pabaigos.

Pirmą balsavimą parlamente įveikė ne tik NT mokesčio pakeitimai, tačiau ir pelno, gyventojų pajamų apmokestinimo pokyčiai, naujų draudimo ir „cukraus“ mokesčių įvedimas.

Mokesčių pertvarką priimti planuojama iki pavasario sesijos pabaigos, kad pokyčiai įsigaliotų nuo 2026-ųjų.