Kariuomenė: Rusijos pareiškimai apie Baltijos šalių Ukrainos dronams suteiktą erdvę yra informacinė ataka
Politika agresija prieš Ukrainą Geopolitika Nacionalinis saugumas Gynyba Rusija Ukraina Baltijos šalys
Vilnius, balandžio 7 d. (ELTA).
Pastaruoju metu Rusijos ir Baltarusijos režimai skleidžia melagingą informaciją apie esą Baltijos šalių priimtą sprendimą leisti savo oro erdve naudotis Ukrainai rengiant dronų atakas prieš Rusiją, skelbia Lietuvos kariuomenės (LK) Strateginės komunikacijos departamentas.
„Ši informacija skleidžiama plačiai – nuo pranešimų socialiniuose tinkluose iki aukšto rango Rusijos pareigūnų pasisakymų, o tai leidžia numanyti, kad Kremlius vykdo koordinuotą informacinę ataką“, – antradienį praneša kariuomenė.
„Taip siekiama didinti emocinį krūvį ir gąsdinti mus tikinant, kad Rusija yra pasiruošusi numušinėti taikinius virš Baltijos valstybių oro erdvės ar net smūgiuoti į šių šalių teritoriją“, – pabrėžia LK.
Pasak LK Strateginės komunikacijos departamento specialistų, tokie prieš Lietuvą ir jos sąjungininkus nukreipti pranešimai yra įprasta visuomenės bauginimo taktika.
„Atkreiptinas dėmesys, kad bauginimas, grasinimai panaudoti kinetines priemones, ultimatumų kėlimas, raudonųjų linijų braižymas yra gerai žinomas ir jau ne kartą po pilno masto Rusijos invazijos į Ukrainą naudotas propagandos metodas“, – pažymi kariuomenės specialistai.
„Neabejotina, kad tokiu būdu siekiama mažinti mūsų visuomenės valią gintis, mažinti palaikymą gynybos stiprinimui ir paramą Ukrainai“, – priduria LK.
ELTA primena, kad į Lietuvą kovo pabaigoje įskrido ir Varėnos rajone nukrito, kaip vėliau paaiškėjo, ukrainietiškas dronas. Kariuomenė informavo, jog objektas nebuvo užfiksuotas radarų.
Kariuomenė taip pat buvo pažymėjusi, kad Lietuvoje ir kitose šalyse nukritę dronai siejami su Ukrainos kariniais veiksmais prieš Rusijos naftos saugyklas ir uostus. Kai kurie dronai gali nukrypti nuo kurso, todėl, pasak kariuomenės atstovų, panašių incidentų gali pasitaikyti ir ateityje.
Savo ruožtu Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad Kyjivas turi žvalgybos duomenų, rodančių, kad Rusija sąmoningai nukreipia bepiločius orlaivius Baltijos šalių ir Suomijos link, jog pasinaudotų tokiais incidentais informacinėms operacijoms.
Po incidento kilus klausimams dėl Lietuvos oro gynybos pajėgumų, premjerė Inga Ruginienė sakė, kad įsigyti reikiamas sistemas sudėtinga. Pasak jos, procesas vyksta, o pakankamą jų kiekį ketinama turėti 2030 metais.
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tikino, jog dalis pernai bei šių metų pradžioje užsakytų radarų jau gauta, kitų tikimasi sulaukti 2026–2028 m.
Panašūs incidentai pastaruoju metu fiksuoti ir Latvijoje, Estijoje bei Suomijoje.
person Vilius Narkūnas (ELTA)
Prieš baigiantis JAV ultimatumui Iranui, JAV viceprezidentas JD Vance pareiškė, kad dar vyks derybos.
Žiniasklaidos teigimu, JAV ir Irano derybininkai, tarpininkaujant Pakistanui, jau kurį laiką derasi dėl paliaubų, tačiau pozicijos daugeliu klausimų išsiskiria.
Vance pareiškė, kad JAV "turi įrankių", bet jis esąs "tikras", kad jų naudoti nereikės, nes kariniai tikslai esą pasiekti.arrow_forward