link
Nuoroda pasidalinimui:
https://jega.lt/naujiena/kariuomene-pernai-baltarusijos-informacineje-erdveje-didintas-nepasitikejimas-lietuva-ir-nato-4555451  content_copy email

Kariuomenė: pernai Baltarusijos informacinėje erdvėje didintas nepasitikėjimas Lietuva ir NATO

Vilnius, kovo 10 d. (ELTA).

Praėjusiais metais Baltarusijos informacinėje erdvėje išaugo spaudimas, kuriuo siekta parodyti, jog Vilniaus ir Minsko santykiai yra visiškai neracionalūs, agresyvūs ir kenkėjiški pačiai Lietuvai, sako kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vadas pulkininkas Liutauras Bagočiūnas.

„Tikslas – skatinti nepasitikėjimą Lietuvos valstybe ir demonstruoti, kad NATO nėra vieninga ir nesugeba apginti NATO valstybių ir sąjungininkų“, – antradienį spaudos konferencijoje žurnalistams teigė L. Bagočiūnas.

„2025 m. stebėjome tęstinę Rusijos, Baltarusijos informacinio spaudimo veiklą. Tikslas, kaip ir ankstesniais metais, buvo daryti įtaką tiek Lietuvos auditorijai, tiek Vakarų, tiek Rusijos ir Baltarusijos vidinėms auditorijoms. Taip pat stebėjome išaugusį Baltarusijos informacinį spaudimą, kurio tikslas parodyti, kad Lietuvos ir Baltarusijos santykiai yra visiškai neracionalūs, agresyvūs ir kenkėjiški pačiai Lietuvai“, – akcentavo pulkininkas. 

Anot jo, praėjusiais metais stipriai išaugo hibridinių incidentų Lietuvoje ir Europoje skaičius, fiksuoti oro erdvės pažeidimai, grėsmės kritinei infrastruktūrai. L. Bagočiūno teigimu, tai buvo išnaudota informacinės propagandos skleidėjų.

„Pagrindinis propagandos, visų melagienų tikslas yra palaužti visuomenės atsparumą ir valią priešintis. Tai yra kiekvieno priešo tikslas (…), nes demoralizuotas ir sulaužytas priešininkas yra labai lengvas grobis mūsų oponentui“, – kalbėjo pulkininkas.

Jis taip pat akcentavo, jog Lietuvai priešiškos valstybės praėjusiais metais aktyviai išnaudojo deepfake ir dirbtinio intelekto (DI) technologijas.

„Negalime atsipalaiduoti, matome, kad labai daugėja įvairių informacijos sklaidos kanalų, dirbtinis intelektas, deepfake technologijos puikiai išnaudojamos priešo, tačiau turime nepamiršti, kad turime išlikti budrūs, turime matyti melagienas, dekonstruoti ir savo laiku informuoti visuomenę ir sprendimų priėmėjus. Tik taip mes užtikrinsime, kad mūsų valstybė ir toliau bus atspari ir gebanti tinkamai identifikuoti, kas yra tiesa, o kas – melas“, – apibendrino L. Bagočiūnas.

Priešiškoms valstybėms svarbiausiomis išlieka gynybos ir saugumo temos

Tuo metu analitikė Agnė Eidimtaitė akcentuoja, jog praėjusiais metais priešiškoms valstybėms svarbiausiomis išliko gynybos ir saugumo temos – itin daug dėmesio Rusijos ir Baltarusijos propagandoje skirta „Baltic Sentry“ misijai, neva planuojamai Kaliningrado blokadai. 

„Gynybos ir saugumo temos išlieka svarbiausios mums priešiškoms valstybėms. 2025 m. šitos temos sudarė apie 70 proc. visų mūsų identifikuotų informacinių incidentų, nukreiptų prieš Lietuvą arba mūsų sąjungininkus. Praėjusiais metais ypač didelis dėmesys buvo skirtas Baltijos jūros regionui ir Kaliningrado sričiai. Čia tendenciją didele dalimi lėmė praėjusių metų sausio pradžioj prasidėjusi „Baltijos sargybinio“ („Baltic Sentry“) misija, kurios tikslas yra stebėti ir užkardyti Rusijos šešėlinį laivyną ir saugoti NATO šalių kritinę infrastruktūrą“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo analitikė. 

„Rusijos propaganda kaltino NATO vykdant modernų piratavimą ir pažeidžiant tarptautinę jūrų teisę. Šiame kontekste NATO ar atskiros Aljanso valstybės taip pat buvo kaltinamos planuojant įvykdyti Kaliningrado blokadą, okupuoti šį regioną“, – pažymėjo ji. 

Pasak A. Eidimtaitės, taip pat daug dėmesio sulaukė ir informacija apie Lietuvos gynybinių pajėgumų stiprinimą. Propagandinėse naujienose siekta įtikinti, jog tai kelia grėsmę Lietuvai priešiškoms valstybėms. 

„Propagandos akiratyje figūravo ir Lietuvos sprendimai, susiję su gynybinių pajėgumų stiprinimu pasienyje su Rusija ir Baltarusija – priešiška komunikacija šia tema iš esmės buvo dvilypė“, – kalbėjo analitikė. 

„Iš vienos pusės, siekta įtikinti, kad vykdomas NATO rytinių sienų stiprinimas (…), militarizavimas kelia grėsmę Rusija, Baltarusijai (…), o iš kitos pusės, buvo siekiama pateikti NATO gynybos politiką kaip neveiksmingą, brangią, skurdinančią Aljanso gyventojus“, – aiškino ji. 

Bagočiūnas: priešiškos valstybės naudojasi Lietuvoje sklindančiais naratyvais

Pasak Strateginės komunikacijos departamento vado, kalbant apie Lietuvoje kilusias diskusijas dėl Kapčiamiesčio poligono steigimo, priešiškos valstybės dažnai naudojosi tarp lietuvių paplitusiais naratyvais. 

„Praktiškai kiekvienas jų hibridinis veiksmas yra automatiškai aptarinėjamas informacinėje erdvėje. Modus operandi visada panašus – eina veiksmas ir eina informacinė ataka“, – kalbėjo pulkininkas. 

„Lygiai taip pat Kapčiamiesčio poligono temos išnaudojamos, kalbant apie naratyvus, kurie buvo naudojami mūsų erdvėje. Jiems praktiškai daug mąstyti nereikėjo – kartais tiesiog kopijuodavo ir dėdavo pas save pasisakymus mūsų lietuviškoje erdvėje į savo erdvę, taip siekdami savo tikslų“, – akcentavo jis. 

Analitikė: Vakarus pasiekia Rusijos pareigūnų bauginimai 

Kaip spaudos konferencijos metu pažymėjo analitikė, Rusijos aukšto rango pareigūnai vis dažniau duoda interviu Vakarų valstybių žiniasklaidai, taip gaudami progą viešai skleisti savo naratyvą. 

„Praėjusiais metais matėme, kad tiek Prancūzijos žiniasklaida turėjo interviu su Dmitrijumi Peskovu, tiek Vengrijos žiniasklaida taip pat turėjo interviu su Rusijos pareigūnais. JAV žiniasklaidai vis dažniau duodami interviu. Tai čia yra vienas tiesioginis būdas skleisti savo naratyvus į Vakarų informacinę erdvę“, – kalbėjo Agnė Eidimtaitė. 

„Vakarų žiniasklaida reaguoja į tai, ką pasisako, ypač – aukšto rango pareigūnai (…). Tas bauginimas pasiekia Vakarų visuomenes“, – akcentavo ji. 

Gyventojus siekta paveikti ir per kultūros, sporto temas

Kaip pažymi analitikė, gyventojus priešiškos valstybės siekė paveikti ir skleisdamos atitinkamus naratyvus sporto bei kultūros temomis. 

„Priešiška informacinė veikla toliau vykdyta ir per minkštesnes, socialinės politikos, kultūros temas, sporto įvykius“, – sakė A. Eidimtaitė.

„Kaip ir ankstesniais metais, buvo aktyviai stumiamos Kremliaus istorinės interpretacijos, dažniausiai susijusius su Antruoju Pasauliniu karu. Tai išlieka pagrindine komunikacijos linija, siekiant pagrįsti savo agresiją prieš Ukrainą“, – akcentavo ji. 

Rusijos propaganda siekta supriešinti Europą ir JAV

A. Eidimtaitės teigimu, pastaraisiais metais fiksuoti aktyvūs Rusijos mėginimai per propagandą supriešinti Europos valstybes ir Donaldos Trumpo vadovaujamas Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). 

„2025 m. Rusijos propaganda ypač aktyviai siekė supriešinti JAV ir Europą, informacinėje erdvėje eskaluotos NATO viduje esančios įtampos“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo analitikė. 

„Spaudimą NATO blokui didele dalimi pakeitė spaudimas Europos šalims“, – akcentavo ji. 

Ateityje didesnių pokyčių nesitikima

Pasak analitikės, artimiausiu metu nei Baltarusijos, nei Rusijos priešiškoje informacinėje veikloje didesnių pokyčių tikėtis nereikėtų. 

„Neabejotina, kad priešiškos valstybės artimiausiu metu tęs priešišką informacinę veiklą tiek prieš NATO, tiek prieš Lietuvą. Labai tikėtina, kad spaudimas iš Baltarusijos pusės nemažės, o režimas aktyviai reaguos į Lietuvos ir kitų kaimyninių valstybių sprendimus, susijusius su gynyba“, – pažymėjo A. Eidimtaitė. 

„Kremliaus propaganda yra adaptyvi ir pakankamai greitai prisitaiko prie politinės situacijos, tačiau neabejotina, kad pagrindiniai priešiški naratyvai ilgalaikėje perspektyvoje išliks nepakitę“, – akcentavo ji. 

Kaip skelbta, antradienį Lietuvos kariuomenės (LK) Strateginės komunikacijos departamentas pristatė 2025 m. priešiškos informacinės aplinkos apžvalgą.

Tokia pat apžvalga organizuota ir pernai. Tuomet LK Strateginės komunikacijos departamento atstovai teigė, jog 2024 m. Lietuvoje suaktyvėjo Maskvos bei Minsko skleidžiamos propagandinės žinutės, piliečius bauginančios branduoliniu karu. 

Lietuva informacinėje erdvėje taip pat buvo pateikiama kaip nereikšminga, žlugusi valstybė, tačiau kartu vadinta ir potencialia agresore. 

person Vilius Narkūnas (ELTA)